- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investuotojų į Baltijos šalių komercinį turtą apetitas ir toliau sparčiai auga – 2016 metų pirmasis pusmetis buvo itin sėkmingas tiek modernaus komercinio turto pirkėjams, tiek pardavėjams.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryti 22 investiciniai sandoriai, kurių metu nupirkta 423,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 436 mln. eurų ir tai yra 11 proc. daugiau nei per pirmąjį 2015 metų pusmetį, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Ilgą laiką atsilikdama nuo Estijos ir Lietuvos, šiais metais lyderio pozicijas užima Latvija. Iš viso per minėtąjį laikotarpį Latvijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė pasiekė 220 mln. eurų arba beveik 51 proc. visų investicijų Baltijos šalyse. Tam didžiausią įtaką turėjo du dideli investiciniai sandoriai, kurių metu Rygoje buvo įsigyti prekybos centrai „Domina“ ir „Riga Plaza“, bendra šių sandorių vertė sudarė 168 mln. eurų. Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma pasiekė 126 mln. eurų arba beveik 29 proc. visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje buvo fiksuojami taip pat prekybinių patalpų sektoriuje – įsigyti du Taline esantys prekybos centrai „Mustamae Keskus“ ir „Magistral“. Per pirmąjį šių metų pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Lietuva, kurioje įsigyta turto už 90 mln. eurų. Didžiausias vieno objekto sandoris Lietuvoje tapo likusios „Nordika“ prekybos centro valdytojos akcijų dalies įsigijimas šių metų viduryje. Estijos kompanija „Zenith Capital Management" jau 2015 metų pabaigoje buvo įsigijusi pusę prekybos centro „Nordika" valdytojos akcijų.
Vienas įdomesnių sandorių Baltijos šalyse buvo paskelbtas šių metų kovą – „Partners Group“ ir „Northern Horizon Capital“ bendrai įkurta įmonė „Laurus“ iš Nyderlandų bendrovės „Geneba“ įsigijo virš 40 įvairios komercinės paskirties objektų visose Baltijos šalyse – daugiausia tai esami arba buvę SEB banko padaliniai. 2014 metais „Geneba“ perėmė didžiąją dalį „Homburg Invest“ nuo 2007 metų valdyto nekilnojamojo turto portfelio Baltijos šalyse.
Vertinant investicijų apimtis Baltijos šalyse pagal nekilnojamojo turto segmentus, šiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukė prekybinės paskirties turtas. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 436 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 59 proc. jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Beveik dvigubai mažiau teko biurams (31 proc.), o likusi mažiausia dalis (10 proc.) tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinėms patalpoms.
„Vertinant ankstesnių ir šių metų rezultatus, matyti, kad komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir toliau išlieka tik vietinio ir skandinaviško kapitalo akiratyje. O investuotojai iš kitų regionų nei Baltija ar Skandinavija dažniausiai būna su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai nesusijusios įmonės arba didesni investiciniai fondai, kurie įsigydami stambius tarptautinius nekilnojamojo turto portfelius kartais perima ir turtą Baltijos šalyse“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Blackstone“ fondas 2015 metais įsigijo didelės vertės nekilnojamojo turto portfelį Skandinavijos šalyse, kuriame taip pat buvo ir 3 prekybos centrai Rygoje. Nepaisant pavienių tiesiogiai į Baltijos šalių rinkas žengiančių didesnių investuotojų, statistika rodo jau ilgą laiką nekintančias tendencijas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo Baltijos šalių fondai ir privatūs investuotojai (47 proc. visų investicijų). 19 proc. investicijų teko skandinaviško kapitalo įmonėms, o likę 34 proc. – kitų šalių investuotojams (Šveicarija, Rusija, Malta ir kt.).
„Tikėtina, kad antrasis šių metų pusmetis taip pat išliks pakankamai aktyvus. Nepaisant toliau augančių turto savininkų lūkesčių dėl parduodamo turto vertės, pirkėjai ir toliau aktyviai domisi ir derasi dėl įvairios paskirties komercinio turto įsigijimo. O šiuo metu planuojami sandoriai, kurie, matyt, bus įgyvendinti iki šių metų pabaigos, leidžia tikėtis itin gero metinio rezultato Baltijos šalyse“,- prognozuoja S. Vagonis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...