Interneto lenktynėse moka pralaimėjusieji

Raidžių derinys už šimtus tūkstančių litų. Tokios sumos sklando prekybos lietuviškais interneto adresais rinkoje. Vieni iš šio verslo kraunasi turtus, kiti griežia dantimis, kai paaiškėja, kad norimas interneto adresas jau užimtas.

Tikslas – uždirbti

Jeigu suklysite interneto naršyklėje rinkdami adresą, dar nereiškia, kad kompiuterio ekrane išvysite pranešimą apie klaidą, nors, pasak šmaikščios statistikos, puslapis su šia žinute ir yra lankomiausias pasaulyje.

Šiuo metu užregistruota beveik 157 tūkst. interneto vardų su lietuviška galūne .lt, tad net ir padarius klaidą renkant adresą kur nors pataikyti tikimybė ne tokia ir maža. Be to, lietuviškame internete netrūksta vardų, kurie labai panašūs į gerai žinomų puslapių vardus, tik, pavyzdžiui, vietomis sukeistos dvi raidės ar viena raidė praleista. Su originalais tokie interneto puslapiai, žinoma, neturi nieko bendra.

Nieko bendra su jais neturi ir interneto puslapiai, kurių adresai sudaryti labai paprastu principu – imant gerai žinomą tarptautinį vardą ir prie jo pridedant galūnę .lt.

Visų tokių adresų savininkų tikslas yra tik vienas – uždirbti. Tai padaryti galima adresus pardavus arba išnuomojus tiems verslininkams, kurių veiklai atitinkamas interneto adresas gali būti reikalingas.

Kitas būdas įdarbinti interneto adresus – juos surinkusius interneto vartotojus nukreipti >>>> į kitas svetaines ir taip didinti jų lankomumą. Beje, šiuo būdu nevengia naudotis net gerai žinomos bendrovės, o iš klaidinančių tinklalapių sugeneruojami lankytojų srautai gali siekti ir keliolika tūkstančių per mėnesį.

Tiesa, ne visos įmonės apsidžiaugia internete aptikusios, kad kažkas jų vardą naudoja interneto adresui. Tačiau dažniausiai su tokių adresų savininkais linkstama tartis taikiai, nes bylinėjimasis kainuoja brangiai ir trunka ilgai.

Ginčai verda nuolat

Interneto adresus su galūne .lt registruojančio Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Tomas Mackus sako, kad ginčai dėl interneto adresų vyksta nuolat, tačiau ne visi jie perkeliami į teismus.

„Konkrečios statistikos neturime, tačiau visada kas nors ginčijasi. Dažniausiai ginčų kyla dėl to, kad koks nors interneto adresas sutampa su įmonės ar prekės ženklo pavadinimu. Tokiais atvejais išeitys yra dvi – taikos sutartis, kai už adresą sumokama tam tikra suma, arba teismai. Juos dažniausiai laimi prekės ženklo savininkai, jei interneto adresas nesutampa su kokiu nors bendriniu žodžiu, į kurį niekas kėsintis negali“, – laikraščiui pasakojo T. Mackus.

Pasak jo, KTU Interneto paslaugų centras nekaupia statistikos, kelių interneto adresų savininkai pasikeičia, tačiau tai suskaičiavus vis tiek nebūtų galima pasakyti, kurį adresą pardavė interneto spekuliantai, o kurio savininkas pasikeitė dėl visai kitų priežasčių.

„Mes tame nedalyvaujame, visi adresų nuosavybės perleidimai vyksta elektroniniu būdu. Žinoma, galėtume suskaičiuoti, kelių interneto adresų savininkai pasikeitė, tačiau gal įmonė buvo reorganizuota, prijungta prie kitos bendrovės, parduota. Tad savininko pasikeitimas nebūtinai reiškia, kad kas nors uždirbo įregistravęs ir pardavęs interneto adresą“, – teigė informacinių technologijų specialistas.

Aktyvesni – gyventojai

T.Mackaus teigimu, sunku pasakyti, kada interneto adresas registruojamas tik siekiant jį parduoti, o kada jo savininkai ketina vykdyti realią veiklą. Be to, nelabai kas tai ir kontroliuoja.

„Mes tik registruojame vardus ir žiūrime, kad jie atitiktų moralės normas, nebūtų įžeidžiantys. O norint patikrinti, kokiais tikslais registruojamas interneto adresas, reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai – ar puslapyje kas nors daroma, ar tik skelbiama, kad jis parduodamas“, – tvirtino T. Mackus.

Anot jo, interneto adresų, kurie sutampa su garsių tarptautinių prekės ženklų pavadinimais, registravimo bumas prasidėjo po 2007 m., kai buvo liberalizuotos adresų registravimo taisyklės. Tiesa, tarptautinės įmonės, kurios į mūsų rinką atėjo iki 2007-ųjų, apsisaugojo pačios įregistruodamos interneto adresus, o kai kurioms veiklą Lietuvoje vėliau pradėjusioms bendrovėms dabar tenka derėtis su interneto adresų pardavėjais.

„Dažni ir tokie atvejai, kai kokia nors lietuvių įmonė prekiavo tam tikru prekės ženklu pažymėta produkcija ir tam buvo įregistravusi atitinkamą interneto adresą. Dabar tos produkcijos gamintojai patys nori prekiauti Lietuvoje, o dėl adreso kyla ginčų“, – kalbėjo T. Mackus.

Paklaustas, ar egzistuoja teorinė lietuviškų interneto adresų skaičiaus riba, pašnekovas teigė, kad tokia riba tikrai egzistuoja ir gali būti, kad prie jos jau artėjama.

„Pernai buvo užregistruota 9 proc. daugiau interneto adresų nei 2011-aisiais, tačiau anksčiau augimas buvo gerokai didesnis, dabar jis lėtėja. Taip pat pastebima tendencija, kad prieš keletą metų absoliučią daugumą interneto adresų buvo registravę juridiniai asmenys, o dabar fiziniai asmenys pagal šį rodiklį įmones baigia pasivyti“, – pabrėžė T. Mackus. Tiesa, jis pridūrė, kad mažėjantį registruotų interneto adresų augimą galėjo lemti ir apskritai suprastėjusi šalies ekonominė situacija.

Sandorių netrūksta

Istorijų, kaip mūsų tautiečiai pasipelnė įregistravę su garsių tarptautinių bendrovių pavadinimais sutampančius lietuviškus interneto adresus, netrūksta.

Bene labiausiai pagarsėjęs prekiautojas interneto adresais Lietuvoje yra verslininkas Marius Pareščius. Pavyzdžiui, buvo pranešama, kad JAV registruota korporacija „Ebay Inc.“, valdanti vieną didžiausių interneto aukcionų ebay.com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto adresą ebay.lt. Tais pačiais metais šis verslininkas Latvijoje registruotai įmonei už 10 tūkst. litų pardavė su kitu pasauliniu prekės ženklu sutampantį lietuvišką interneto adresą webmoney.lt.

Užpernai taip pat už neskelbiamą sumą tarptautiniam žiniasklaidos koncernui „Modern Times Group“ priklausanti bendrovė „Tele3“ užpernai iš M. Pareščiaus įsigijo interneto adresus tv6.lt ir tv8.lt.

Tas pats M. Pareščius ilgai kovojo ir su komunikacijų bendrove „Skype“ dėl interneto adreso skype.lt, tačiau vėliau jį tiesiog padovanojo, nors anksčiau už šį adresą reikalavo iki 20 tūkst. litų.

Beje, pernai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis lankomiausių Lietuvos interneto svetainių savininkų nėra registravę to paties pavadinimo prekės ženklo. Teisininkai teigia, kad tai gali lemti ne tik subjektyvios, bet ir objektyvios priežastys: prekės ženklui, priešingai nei interneto adresui, taikomas išskirtinumo ir skiriamojo požymio reikalavimas, todėl dažnai svetainės vardui tapatus prekės ženklas tiesiog negali būti registruojamas.

„Lietuvoje nėra išsamaus domenų vardų teisinio reglamentavimo. Reglamentuojama tik pati domeno .lt registracijos procedūra, kuri grindžiama principu “kas pirmas, tas laimi„, tačiau netikrinama, ar domeno registracija pažeidžia ankstesnes teises. Taip pat nė vienas teisės aktas nenurodo, kuriam iš žymenų (prekės ženklui ar interneto adresui) turėtų būti teikiama pirmenybė. Tokiu būdu atsiranda galimybė to paties vardo domeną ar prekės ženklą registruoti skirtingiems asmenims,“ – teigė tyrimą atlikusios teisinių paslaugų grupės „Triniti“ partnerė Vilija Viešūnaitė.

Gaudo paklydėlius

Lietuviškų interneto vardų, kurie nuo tarptautinių skiriasi tik galūne .lt, tačiau neveda į originalius puslapius, netrūksta ir dabar. Pavyzdžiui, surinkę adresą facebook.lt pateksite ne į didžiausią pasaulio socialinį tinklą, o į grupinio apsipirkimo portalą kuponai.lt.

Kartais tokius triukus naudoja ir gerai žinomos bendrovės. Štai populiarios elektroninio pašto sistemos gmail.com lietuviškas atitikmuo gmail.lt atveda į telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ puslapį. „Omnitel“ atstovai yra teigę, kad „Gmail“ paslaugą teikianti bendrovė „Google“ apie tai žino ir tik džiaugiasi, kad taip reklamuojama ši elektroninio pašto sistema.

„Omnitel“ neslepia, kad interneto adresą gmail.lt įsigijo iš anksčiau už „Google“ jį užregistruoti suspėjusių perpardavinėtojų.

Kitos bendrovės, siekdamos padidinti savo interneto puslapių lankomumą, naudojasi ne tarptautiniais, o lietuviškais vardais, juos šiek tiek pakeitusios. Taip jos sulaukia tų interneto vartotojų, kurie rinkdami interneto adresą paprasčiausiai suklysta. Tad vietoj delfi.lt surinkę defli.lt arba vietoj zebra.lt – zerba.lt pateksite į alkoholio matuokliais prekiaujančios bendrovės „Alkotesteris.lt“ interneto svetainę.

Kainos tik kyla

Patys prekiautojai interneto adresais nėra linkę viešai kalbėti apie savo veiklą ir uždarbį. Tačiau neoficialiai kai kurie pripažįsta, kad sėkmingai investavus grąža iš vieno lietuviško interneto adreso gali siekti ir dešimtis, ir šimtus tūkstančių litų.

Interneto adresų prekybininkai teigia, kad bendra šalies ekonominė situacija jų verslui didelės įtakos neturi, nes realūs ir virtualūs verslai – visai kas kita. Pastaruoju metu daugybė verslininkų nusprendžia prekybą perkelti į elektroninę erdvę, tačiau tuomet paaiškėja, kad tinkamą interneto adresą kas nors jau užregistravęs. Dažniausiai belieka mokėti, nes su kokia nors veikla susijusių interneto adresų variantų beveik nebėra laisvų.

„Interneto adresų kainos kyla, nes pasiūla mažėja, o paklausa auga“, – laikraščiui teigė jau minėtas M.Pareščius.

Jis sakė negalintis kalbėti apie konkrečius sandorius, tačiau tikino, kad mažiau kaip už 10 tūkst. litų jam priklausančių interneto adresų nepardavinėja. „Tačiau kartais prie šios sumos būna prirašomas dar vienas nulis“, – teigė M. Pareščius.

„Pavyzdžiui, dabar parduodu adresus nuoma.lt ir renta.lt. Už juos abu prašau 100 tūkst. litų. Pas mane ateina pirkėjai ir prašo parduoti pigiau – už 30 tūkst. ar 50 tūkst. litų. Tačiau aš mąstau kitaip: jei tu perki tokius interneto adresus, vadinasi, tu nori konkuruoti su tokiais portalais kaip domoplius.lt ar aruodas.lt. O tai reiškia milijonines investicijas. Ir jei tu investuodamas milijoną ieškai pigaus interneto adreso už 5 tūkst. litų, tai toks tu ir investuotojas“, – ranka numojo M. Pareščius.

Jis teigė, kad interneto adresų, kurie gali kainuoti šimtus tūkstančių litų, Lietuvos rinkoje yra „daugiau nei dešimt“.

Užsiprašė milijono

Tiesa, tokiu uždarbiu dažniausiai giriasi tik tie prekiautojai interneto adresais, kurie šioje rinkoje veikia jau apie dešimtmetį ir besivystant lietuviškam internetui spėjo įžvalgiai investuoti. Tokie verslininkai neretai turi įregistravę ar įsigiję iš kitų pardavėjų šimtus ar net apie tūkstantį pačių įvairiausių interneto adresų.

Smulkieji ir pradedantys prekiautojai interneto adresais tenkinasi kur kas mažesniu uždarbiu. Panaršius po prekiautojų adresais interneto forumus galima pastebėti, kad vidutinė už interneto adresą prašoma suma paprastai svyruoja apie 1000–2000 litų. Tačiau netrūksta ir skelbimų, kuriuose siūloma interneto adresų vos už kelias dešimtis litų.

Kiek pavyko aptikti, daugiausia interneto erdvėje prašoma už adresą fishki.lt, kuris sutampa su Rusijoje populiaraus pramoginio tinklalapio fishki.net pavadinimu. Už šį interneto adresą su galūne .lt pardavėjas prašo net milijono litų. Tiesa, neaišku, ar ši suma įvardyta juokais, ar rimtai.

Buvo radę būdą sukčiauti

Iki šių metų kovo interneto adresai su galūne .lt neturėjo tam tikrų saugumo papildinių, todėl egzistavo teorinė galimybė interneto vartotoją nukreipti į suklastotą tinklalapį. Jei tinklalapis nenaudoja papildomų saugumo priemonių, interneto vartotojas gali būti lengvai suklaidintas ir jo pateikti asmeniniai ar prisijungimo duomenys gali patekti klastotojams.

Siekiant apsisaugoti nuo galimo tokio pobūdžio piktnaudžiavimo, buvo sukurti domenų sistemos saugumo plėtiniai, kuriuos naudodami kompiuteriai sutikrina skaitmeninius parašus ir iš karto būna žinoma, ar nukreipimas į tinklalapį yra teisingas. Dabar ši sistema pritaikyta ir adresams su galūne .lt.

Kol šių saugumo papildinių nebuvo, sukčiai galėjo sukurti interneto svetainių, kurios ir išvaizda, ir adresu labai panašios į realiai veikiančias ekektronines parduotuves ar elektroninės bankininkystės sistemas, ir jomis pasinaudodami išvilioti iš žmonių asmeninius duomenis.

 


 

Faktai apie lietuvišką internetą

Šiuo metu užregistruota 156,612 tūkst. interneto adresų su galūne .lt.

Daugiausia registruota lietuviškų interneto adresų, kuriuos sudaro septyni arba aštuoni simboliai. Tokių yra po 10,8 proc. Pagal taisykles trumpiausias interneto adresas gali būti iš dviejų simbolių. Tokie adresai sudaro 0,7 proc. visų adresų su galūne .lt. Ilgiausią lietuvišką interneto adresą sudaro 27 simboliai.

10,4 proc. lietuviškų interneto adresų prasideda raide „s“, 8,3 proc. – raide „a“. Mažiausiai interneto adresų prasideda skaičiais ir raidėmis „q“ bei „y“.

88,8 proc. interneto adresų su galūne .lt yra registravę Lietuvos piliečiai ir įmonės. Kitų šalių užsakovams šioje rinkoje tenka vos dešimtosios procento dalys, tik vokiečiams priklauso 2,1 proc., amerikiečiams – 1,3 proc. ir britams – 1,1 proc. lietuviškų interneto adresų.

1992 m. įkurtą domeną .lt administruoja KTU Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centras.

 

 



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių