Internete lietuviai ieško tik to, kas nemokama

Nors pagal daugelį interneto vartojimo kriterijų lietuviai lenkia ES vidurkį, apsipirkti prisėdus prie kompiuterio jiems vis dar nepriimtina arba nesuprantama galimybė. Tiesa, e. valdžios paslaugų vartojimas nuolat auga.

Esame priekyje

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto vartotojų skaito e. laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos vartotojai Europoje. ES vidurkis pagal šį rodiklį – 61 proc. Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankų operacijas, skambiname.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos atlikta EK paskelbtų duomenų analizė parodė, kad 2012 m. lietuviai dažniau nei didžioji dalis europiečių internetu skambino (71 proc., ES vidurkis – 35 proc.), atliko bankų operacijas (65 proc., ES vidurkis – 54 proc.), kėlė į internetą savo pačių sukurtą turinį (46 proc., ES vidurkis – 35 proc.) ir registravosi pas gydytoją (16 proc., ES vidurkis – 11 proc.).

Pirkti nemėgsta

Vis dėlto ne pagal visus interneto vartojimo rodiklius lietuviai lenkia ES vidurkį. EK duomenimis, tik 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, t. y. 30 proc. visų Lietuvos interneto vartotojų, per pastaruosius metus pirko internetu.

ES atitinkamų rodiklių vidurkiai – 45 proc. gyventojų ir 59 proc. interneto vartotojų.

Dar mažiau pasitikima pirkimu internetu, kai prekę įsigyti siūlo ne gimtinėje, o kitose šalyse veikiančios e. parduotuvės.

Iš kitų ES valstybių internetu pirko tik 6 proc. Lietuvos gyventojų, arba 9 proc. interneto vartotojų (ES vidurkis – atitinkamai 11 proc. ir 15 proc.).

Lietuvos įmonių aktyvumas e. komercijos srityje taip pat gana vidutinis. 2012 m. 15 proc. mūsų šalies įmonių pardavė prekių ar paslaugų internetu (ES vidurkis – 14 proc.), 19 proc. įmonių pirko prekių ar paslaugų internetu (ES vidurkis – 16 proc.). E. komercijos generuojama Lietuvos įmonių apyvarta siekė 12 proc. (ES vidurkis – 15 proc.).

Kreipiasi į valdininkus

Kita vertus, lietuviai gana noriai naudojasi valstybės institucijų teikiamomis e. paslaugomis. Duomenys rodo, kad gyventojų, kurie naudojasi viešojo sektoriaus e. paslaugomis, dalis per praėjusius metus padidėjo 7 procentiniais punktais ir pasiekė 37 proc., nors nuo ES vidurkio – 44 proc. – vis dar atsiliekame.

Tačiau palyginti didelė gyventojų dalis e. paslaugomis naudojasi interaktyviai – t. y. tam, kad ne tik gautų, bet ir pateiktų institucijoms užpildytas e. dokumentų formas. Tai daro 29 proc. gyventojų, ES vidurkis – 22 proc.

Verslo įmonės e. paslaugomis naudojasi daug aktyviau – Lietuva pirmauja pagal įmonių bendravimo su viešojo sektoriaus institucijomis internetu apimtį. Net 100 proc. Lietuvos įmonių naudojasi e. valdžios paslaugomis (ES vidurkis – 87 proc.), 99 proc. įmonių interaktyviai dirba su viešuoju sektoriumi teikdamos užpildytas e. formas (ES vidurkis – 72 proc.), 27 proc. įmonių naudojasi e. viešojo pirkimo paslaugomis (ES vidurkis – 12 proc.).

Trūksta pasitikėjimo

Informacinių ryšių ir technologijų įmones vienijančios asociacijos "Infobalt" inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis "Kauno dienai" teigė, jog nevertėtų stebėtis, kad lietuviai ne itin noriai internetu perka ir parduoda.

"Tai yra mūsų mažos ir jaunos rinkos, kurioje dar trūksta vartotojų pasitikėjimo, požymis. Manau, kad pagal šį rodiklį Lietuvą reikėtų lyginti ne su bendru ES vidurkiu, o su tokiomis pat šalimis – buvusiomis komunistinio bloko valstybėmis, naujomis Bendrijos narėmis", – svarstė A.Plečkaitis.

Pasak jo, nors lietuviai nebebijo internetu įsigyti prekių, dėl kurių kokybės klausimų nekyla, pavyzdžiui, bilietų į renginius, kitus daiktus jie nori pačiupinėti prieš mokėdami už juos pinigus.
"Be to, lietuviai bijo, kad pinigus sumokės, o prekės negaus. Manau, trūksta informacijos, reklamos, paaiškinimų, kaip veikia visi prekybos internetu mechanizmai, tuomet ir to pasitikėjimo atsirastų daugiau", – sakė "Infobalt" inovacijų vadovas.

Įmonės patenkintos "Sodra"

A.Plečkaitis teigė, kad jo nestebina ir absoliutus 100 proc. e. valdžios paslaugomis besinaudojančių šalies įmonių skaičius.

"Verslas e. valdžios paslaugomis naudojasi dviem atvejais. Pirma – kai tai padeda sutaupyti laiko ar pinigų. Antra – kai tai įpareigoja daryti teisės aktai. Lietuvoje šis rodiklis pašoko, kai verslininkai ataskaitas "Sodrai" buvo įpareigoti teikti e. būdu", – pasakojo informacinių technologijų specialistas.

Tiesa, jo teigimu, dėl tokio įpareigojimo verslas neprieštarauja. "Prieš kokius penkerius šešerius metus "Sodros" informacinės sistemos buvo tik užuomazgos, bet dabar ji veikia tikrai sklandžiai ir neblogai, o verslininkams nebereikia vargti su krūvomis popierių", – sakė A.Plečkaitis.

Paklaustas, kokių e.valdžios paslaugų dar reikėtų šalies verslui, A.Plečkaitis teigė, kad jų pasiūla pakankama, tačiau kai kurių jų kokybė galėtų būti geresnė.
"Kai kurias paslaugas tikrai reikėtų padaryti paprastesnes ir prieinamesnes vartotojui", – pabrėžė pašnekovas.

Be pasaulinio tinklo – trečdalis

EK duomenimis, internetu kartą per savaitę ir dažniau 2012 m. naudojosi 65 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 70 proc.), kasdien internetu naudojosi 50 proc. gyventojų (ES vidurkis – 59 proc.). Vis dar didelė Lietuvos gyventojų dalis – apie 30 proc. – niekuomet nėra naudojęsi internetu (ES mastu tokių gyventojų – 22 proc.).

2012 m. mobiliuoju internetu nešiojamuose įrenginiuose (kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose) naudojosi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 36 proc.). Pagal šį rodiklį pirmaujančioje Švedijoje mobiliuoju internetu naudojasi 70 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 63 proc. gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių