- Augustas Stankevičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rasti informacinių ryšių ir technologijų specialistų darbdaviams vis dar iššūkis. Skaičiuojama, kad per ateinančius 3 metus jų trūks daugiau nei 13 tūkst.
Įmonėje dirba daugiau nei 60 informacinių ryšių ir technologijų specialistų. Per artimiausius metus planuojama įdarbinti beveik dar tiek. O iš viso Lietuvoje šiame sektoriuje per 3 metus papildomai prireiks daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų, kai dabar dirba daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Geidžiamiausi esą programuotojai – jų reikės beveik 4,5 tūkst. Pasak ekspertų, dabartinėmis sąlygomis būsimo poreikio patenkinti beveik neįmanoma.
„Mūsų švietimo sistema teoriškai bent jau dabar negalėtų atliepti mūsų poreikio, nes tai reiškia, kad 80 proc. gerai matematikos egzaminą baigusių asmenų turėtų stoti į informacinių ryšių ir technologijų specialybes, ir kas dešimtas studijas baigęs žmogus turėtų būti informacinių ryšių ir technologijų specialistas, tai didelis šuolis į viršų“, – sakė asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.
Ekspertai pastebi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūktų mažiau, jei daugiau informacinių ryšių ir technologijų specialistų baigtų pradėtas studijas. Dabar skaičiuojama, kad kiek daugiau nei 40 proc. studijuojančiųjų mokslą metė, o dauguma tą padarė vos pradėję – pirmuose kursuose. Tačiau esą tai ne vien universitetų problema – studijas dažniau meta tie, kuriems prasčiau sekasi matematika.
„Reiktų pradėti nuo mūsų vaikų mokyklose, ir labai geras projektas mikrokompiuterių, kuris šiuo metu vyksta Lietuvoje. Tai labai svarbu vaikams parodyti, kad ateities ekonomika, ateities darbas susijęs su informacinėm technologijom. Reiškia, jeigu tu norėsi būti sėkmingas, tai reikia tau padėti suprasti šią sritį. Reikia pradėti nuo mokyklų, nuo mokytojų, kurie turi tą kompetenciją, surasti naujų“, – kalbėjo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Labai svarbu vaikams parodyti, kad ateities ekonomika, ateities darbas susijęs su informacinėm technologijom.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia tiek mokyklose, tiek universitetuose problemas matanti, tačiau esą jų per naktį išspręsti neįmanoma.
„Šiuo metu visas ugdymo turinys Lietuvos mokyklose peržiūrimas, informacinės technologijos yra statomos į kertinių prioritetų sąrašą, ir tikimės, kad po 2 metų bus kokybiškai kitokios mokymo programos ir sustiprinsime technologinę bazę, kur ji nepakankama. Dar viena priemonė, ką mes modeliuojame su verslininkais – tai trumposios studijos, 2 metų programos. Ne metų kaip profesinėse mokyklose ar 4 kaip universitetuose, bet 2, kas, pasak verslo, yra tas segmentas, kurio trūksta, kur turi ne tik pradinius programavimo įgūdžius, bet ir reikiamą kompetenciją“, – pasakojo švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Ekspertai sako, kad esamą problemą padėtų spręsti ir darbuotojų perkvalifikavimas. Darbo biržos duomenimis, pernai tokia galimybe pasinaudojo kiek daugiau nei tūkstantis darbo ieškančių žmonių. Nuo vasario persikvalifikuoti per darbo biržą galima ir dirbantiesiems. Tačiau tam kol kas pasiryžo viso labo vienas žmogus.
„Tiesiog žmonės gal dar nedrąsiai bando domėtis šitom galimybėm, Kita vertus, galėtų ir verslas aktyviau pristatyti darbo galimybes, gal žmogus, kuris neturi ankstesnio išsilavinimo informacinių ryšių ir technologijų, tai abejoja savo gebėjimais, bet daugeliu atveju, pavyzdžiui, asistentų srityje, tų didelių įgūdžių ir nereikia“, – svarstė Darbo biržos Metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė Erika Tauraitė-Kavai.
Iš viso informacinių ryšių ir technologijų sektoriuje Lietuvoje veikia apie 3 tūkst. įmonių, o vidutinis specialistų atlyginimas siekia per 2,5 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...