- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinis profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ jau trečią kartą kviečia užsienyje studijas baigusius lietuvius dalyvauti stažuočių programoje „Talentai Lietuvai“.
Jos metu lyderiaujančios šalies įmonės pasiūlys daugiau nei 30 apmokamų stažuočių pozicijų. Tai puiki proga „pasimatuoti Lietuvą“ ir drąsiai žengti pirmuosius karjeros žingsnius gimtojoje šalyje, rašoma organizatorių pranešime spaudai.
Laukia vis daugiau įmonių
Spalio 13 dieną ambicingiems ir tarptautinį išsilavinimą įgijusiems lietuviams stažuočių pozicijas atveria Lietuvos darbdaviai: „Adform“, „Altechna“, „Citco“, „Devbridge“, „Ernst&Young“, „Eika“, „Girteka“, „Light Conversion“, „KPMG“, „Metasite“, „Nasdaq“, „OVC Consulting“, „Small Planet“, „Strategy Labs“, „Teo“ ir „Omnitel“, „Viešosios politikos ir vadybos institutas“, „Tieto Lietuva“, „DNB bankas“, „Birštono Mineraliniai Vandenys“, „VRP Hill+Knowlton Strategies“, „Light Conversion“, „Swedbank“ ir kt.
„Džiaugiamės, kad prasidėjusi prieš metus programa „Talentai Lietuvai“ jau plačiai nuskambėjo tarp įmonių bei užsienio universitetus baigusio jaunimo. Jau trečio etapo metu įmonės atveria daugiau nei 30 stažuočių pozicijų kviesdamos grįžti įvairiausių specialybių absolventus ir prisidėti prie jų verslo vystymo, tarptautinės sėkmės“, – sakė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė
Programos tikslas – suteikti jaunimui patirties jiems dirbant su konkrečiais projektais Lietuvoje, spręsti įmonėms kylančius iššūkius ir kurti aukštos kokybės profesinių pažinčių tinklą. „Talentai Lietuvai“ organizatoriai tikina, kad stažuotės metu absolventų laukia įtemptas grafikas, todėl laiko gaišti veltui neteks. Per praėjusius du etapus programa pritraukė jau beveik 30 stažuotojų, kurių dalis jau tęsia karjerą Lietuvoje.
Po stažuotės Lietuvoje lieka dauguma dalyvių
Antrą mėnesį „Teo“ ir „Omnitel“ vadovų komandoje dirbančio stažuotojo Petro Misiūno teigimu, ši programa jam buvo ne tik galimybė grįžti į Lietuvą ir prisidėti prie šalies progreso, bet ir atrasti svajonių pareigas.
„Dėl mokslų užsienyje turėjau šansą pagyventi ir padirbėti skirtinguose Europos miestuose – didžiausiame Europos uostamiestyje Roterdame ir, matyt, įdomiausiame ir kosmopolitiškiausiame Europos mieste Londone. Tarp bakalauro ir magistro studijų teko pasidarbuoti ir Lietuvoje – keletą metų praleidau Vilniuje, kur su būriu iš užsienio grįžusių kolegų dirbau viešojo sektoriaus konsultavime. Gal kiek keista, bet Vilniuje gyventi man patiko labiausiai. Čia sutikau daug talentingų ir įkvepiančių žmonių, pamačiau daugybę galimybių savo darbu prisidėti prie šalies progreso ir užsiimti mylima veikla. Nors vėliau tęsiau studijas užsienyje, apsispręsti grįžti antrąkart nebuvo sunku. Tą apsisprendimą dar labiau palengvino „Talentai Lietuvai“, kur radau darbo pasiūlymą, kuris atrodė per geras, kad jį praleisčiau“, – pranešime spaudai cituojamas Petras Misiūnas.
Panašia istorija dalinasi ir dar vienas programos dalyvis. Benas Kazlauskas po studijų Lankasterio universitete, džiaugiasi per programą „Talentai Lietuvai“ atradęs stažuotę KPMG įmonėje: „Dar prieš išvykstant studijuoti žinojau, jog vis dėlto ateityje save matau Lietuvoje, o priėjimas prie naujausių akademinių žinių, nekonvencinių problemų sprendimų, ir multikultūrinė patirtis viename geriausių Jungtinės Karalystės universitetų – tik sustiprintų mano konkurencingumą grįžus. Apsidžiaugiau atradęs KPMG poziciją – tai vienas geidžiamiausių pasaulio darbdavių, ypatingai daug investuojantis į darbuotojų tiek profesinį, tiek asmeninį augimą – todėl renkantis iš gautų pasiūlymų dvejoti neteko.“
„Talentai Lietuvai“ programos įmonėse stažuotis jau sugrįžo 26 studijas svetur baigę lietuviai. Beveik 80 proc. jai pasibaigus toliau tęsia darbus Lietuvos įmonėse, startuoliuose arba įkuria nuosavus verslus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...