Imantiems būsto kreditus – daugiau informacijos ir apsaugos

„Šiuo įstatymu atveriame keliame naujovėms, didiname konkurenciją būsto kreditų rinkoje, o svarbiausia - stipriname vartotojų apsaugą. Prieš imdami būsto kreditus žmonės turėtų tinkamai įvertinti savo galimybes, kadangi kalbame apie reikšmingus ilgalaikius įsipareigojimus", - sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Su NT susijusio kredito įstatymu nustatoma, kad griežtesnės nei ligi šiol nuostatos būtų taikomos ne tik gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, sudaromoms su vartotojais (būsto kreditai), bet ir kitoms kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties. Naujų reikalavimų  numatoma netaikyti tik pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą sudaromoms kredito sutartims.

Be to, plečiant finansavimo nekilnojamam turtui įgyti galimybes,  fiziniai asmenys, skolinantys asmenines lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, galės per šias platformas teikti ir šio įstatymo reguliuojamus kreditus. Tiesa, tokio tarpusavio skolinimo operatoriams nustatomi atskiri reputacijos, žinių, įstatinio kapitalo reikalavimai bei apriboti skolinamų lėšų dydžiai.

Prezidentei pasirašius, įstatymas įsigaliotų nuo 2017 m. liepos 1 d.

Svarbiausios nuostatos

1. Tam, kad vartotojai galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų ar tarpininkų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią, kredito davėjai ar tarpininkai privalės jiems pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma. Taip pat įtvirtinamas privalomų kredito sutarčių sąlygų sąrašas (kredito palūkanų dydžio ir/ar rūšies keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.). Šios sąlygos nustatytos atsižvelgus į teismų praktiką, dažniausiai kylančius vartotojų ginčus bei Lietuvos banko rekomenduojamą būsto kredito sutarčių gerąją praktiką.

2. Siekiant, kad kredito gavėjai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų,  įstatyme numatytas 30 dienų laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galėtų atidžiai palyginti, apsvarstyti ir įvertinti kredito pasiūlymus bei savo galimybes. Tiesa, kredito gavėjas gali sudaryti kredito sutartį ir per trumpesnį nei kredito davėjo suteiktą apsvarstymo laikotarpį. Be to, per 14 dienų nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

3. Būsto kredito sutartys susijusios su didele kredito palūkanų normos pokyčio rizika, kurios kredito gavėjai dažnai neįvertina. Dėl to įstatyme aiškiai nurodoma, kaip reikėtų traktuoti palūkanų sąvokas. Pavyzdžiui, fiksuotomis kredito palūkanomis būtų laikomos tik tos, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties laikotarpį. Tuo siekiama, kad kredito gavėjai nebūtų klaidinami, pavyzdžiui, kredito sutartyse, sudaromose 20 metų laikotarpiui, nustatant 5 metų palūkanų normą ir pavadinant tokias kredito palūkanas fiksuotomis.

4. Kredito davėjai ar tarpininkai negalės reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas būsto kredito sutartį kartu įsipareigotų naudotis kitais finansiniais produktais ar paslaugomis. Išimtys: įkeisto turto draudimas ir reikalavimas turėti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą.

5. Įstatyme įtvirtinta kredito gavėjo teisė grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, taip atitinkama dalimi sumažinant savo įsipareigojimus. Numatoma, kad tokiais atvejais kredito davėjas gali prašyti kompensacijos, kuri negalės viršyti 3 proc. anksčiau nustatyto termino grąžinamos kredito sumos.

6. Numatoma, kad kredito davėjas gali vartotojui nustatyti ir taikyti netesybas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau jų dydis negalės viršyti 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokių kitų netesybų ar mokėjimų už sutarties nevykdymą kredito davėjas negalės taikyti.

7. Įstatyme numatyta kredito gavėjo apsauga, kai jis nevykdo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, įskaitant ir „kredito atostogų" galimybę, t. y. išimtinėmis aplinkybėmis (kredito gavėjui nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu ar iš dalies darbingu ir dėl to sumažėjus jo pajamoms, kai kredito gavėjas nebetenkina priežiūros institucijos nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų), atidėti įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymą ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Kredito davėjai taip pat skatinami bendradarbiauti su finansinių sunkumų turinčiais kredito gavėjais ir ieškoti bendrų abiem pusėms priimtinų sprendimų.