Įkvepiančios sėkmės istorijos

 

Kęstutis Vyšniauskas yra vienas iš „Blynų baro“, neseniai įsikūrusio Kauno centre, savininkų. Pasak verslininko, svarbiausia – tikėti savo verslo idėja, o tokios priemonės, kaip projektas „Verslumo skatinimas“, tik padeda jas įgyvendinti.

Elektrėnuose gyvenanti Mariaus ir Irmos Radvilų šeima kredito unijoje „Vievio taupa“ gavo 84 tūkst. litų paskolą verslo pradžiai, kurią panaudojo sporto  klubo „Halkis“ Elektrėnuose įrengimams įsigyti.

Vyninės „Notre Vie“ Vilniaus senamiestyje įkūrėjas Edgaras Plauška apie projekto „Verslumo skatinimas“ paskolas sužinojo interneto naujienų portale ir netrukus kreipėsi į kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“. Verslininkas gavo 65 tūkst. litų paskolą už minimalias metines palūkanas – 5,49 proc.

Kauniečiui Viliui Jusevičiui lengvatinė verslo paskola buvo reikalinga naujoviškiems atrak-cionams įsigyti. Paklaustas, ar nesunku buvo pasiryžti imti paskolą verslo pradžiai, V. Jusevičius atsakė, jog bijantys rizikuoti – negeria pergalės šampano.

Tatjanos ir Česlovo Ramoškų šeima prieš keletą metų Šilutės rajone pradėjo gaminti naminį vaisių vyną, o šiais metais, paėmę paskolą per projektą „Verslumo skatinimas“, vyndariai jo gali pasiūlyti ir svečiams. Visiems Česlovo vynams yra suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Labiausiai verslininkus patraukė galimybė susigrąžinti sumokamas palūkanas.

Nedidelė lietuviško kapitalo įmonė „Biobriketa“, įsikūrusi Pasvalio rajone ir turinti 3 darbuotojus, yra viena pirmųjų biokuro gamybos įmonių rajone. Įmonė šiemet paėmė 31 tūkst. litų lengvatinę paskolą per Pasvalio kredito uniją ir renovavo turimus pastatus, įsirengė signalizaciją, žaibosaugos sistemą, susiremontavo biurą, dalį paskolos panaudojo apyvartinėms lėšoms.

Klaipėdos Skausmo ir nervų sistemos gydymo ir sveikatinimo centrui „Narema“ fondo paskola leido žengti svarbų plėtros žingsnį – įkurti stomatologijos kabinetą. „Narema pirko stomatologijos įrangą, paciento kėdę, sterilizatorių, rentgeną. Pasak medicinos centro savininkės A.Jankauskienės, lengvatinės paskolos yra didžiulė paspirtis verslo pradžioje, kai pradinis kapitalas toks svarbus.

Jelena Rusinovič-Zelkouskaja, kuri su vyru Kaune užsiima sėdmaišių siuvimo verslu, sako, kad verslo planą, norint gauti paskolą, rašyti nebuvo sunku, nes turėjo įdirbį ir patirties, logiškai pagrindė verslo idėją. „Realiai įvertinome situaciją, taigi verslo planas pasitvirtino 99 proc. Gavę paskolą išsinuomojome patalpas, įsirengėme biurą. Nusipirkome naujesnių siuvimo mašinų, automobilį sėdmaišiams išvežioti. Darbas įgavo pagreitį ir dabar vadinamės „Lennycraft“.

Laurynas Rimavičius, UAB „Kukuruku“ direktorius, keptas kukurūzų burbuoles nutarė pardavinėti Lietuvoje, paragavęs jų svečiuose kraštuose. Verslumo skatinimo fondas sutiko finansuoti projektą ir suteikė maksimalią paskolą. „Noriu patikinti visus pradedančius verslininkus – kurti verslą, gauti lėšų jam įgyvendinti tikrai yra realu. Svarbiausia – apgalvotas verslo planas“, – sakė L.Rimavičius, Vilniuje įkūręs biurą, o prekybos taškus – įvairiuose miestuose.

INFORMACIJA

Kur kreiptis norint gauti lengvatinį kreditą verslui ar individualią konsultaciją dėl kredito gavimo sąlygų?

Kreiptis reikėtų į Lietuvos centrinę kredito uniją arba artimiausią kredito uniją pagal gyvenamąją, darbo ar veiklos vietą. Informacijos galima teirautis nemokamu tel. numeriu 8 800 11 211.

Kas gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos verslui?

Lietuvos teritorijoje veikiančios, Lietuvoje įregistruotos labai mažos ir mažos įmonės, veikiančios ne ilgiau kaip 1 metus (skaičiuojama nuo įmonės įregistravimo datos iki prašymo suteikti paskolą pateikimo kredito unijai datos);

Lietuvos teritorijoje veiklą įregistravę bei Lietuvos teritorijoje veiklą vykdantys verslininkai, taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir veikiantys ne ilgiau kaip 1 metus (skaičiuojama nuo verslininko ūkinės komercinės veiklos pradžios iki prašymo suteikti paskolą pateikimo kredito unijai datos);

Lietuvos teritorijoje veikiančios, Lietuvoje įregistruotos socialinės įmonės;

fiziniai asmenys, siekiantys pradėti ar plėtojantys pradėtą verslą, kuriems teikiamos mokymų ar konsultavimo paslaugos, finansuojamos panaudojant Verslumo skatinimo fondo lėšas.

Specialų leidinį „Socialinis spektras“ skaitykite čia.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektrasverslas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių