Įdirbis Rytų kaimynystėje – ir įtemptoje aplinkoje

Azerbaidžano rinką verslininkai vadina gana uždara, tačiau pastaruosius metus bendra prekybos apyvarta auga. Įtemptame geopolitiniame fone ES Rytų sienos partnerystės programos ir verslo bei kultūros ryšiai padeda šalims nenutraukti diskusijų ir apie gerokai stambesnius projektus.

Skaičiai auga

Statistikos departamento duomenimis, 2013 m., palyginti su 2012 m., Lietuvos eksportas į Azerbaidžaną sumažėjo 20,4 proc. ir sudarė 96,8 mln. litų. 2014 m. Lietuvos eksportas į Azerbaidžaną sudarė jau 42 mln. eurų (145 mln. litų). 2013 m. Lietuvos ir Azerbaidžano bendra prekybos apyvarta siekė 105,45 mln. litų (30,54 mln. eurų), o per aštuonis 2014 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 40 proc.

Gana uždarą rinką jaukinasi vis daugiau lietuviškų įmonių, o tokių mėginimų dar labiau padaugėjo iš dalies užsivėrus didžiajai Rytų – Rusijos – rinkai. Ne vienus metus Azerbaidžane ryšius mezga Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus įmonės. Sėkmingas bendradarbiavimas vykdant bendrus IRT projektus pažymėtas ir praėjusiais metais Šamkire vykusiame tarpvyriausybinės dvišalio bendradarbiavimo komisijos posėdyje, kuriam vadovavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Azerbaidžano mokesčių ministras Fazilis Mamedovas, o Lietuvos delegacija šio susitikimo metu perdavė Azerbaidžanui asociacijos „Infobalt“ IT įmonių e. sprendimų paketus, skirtus valstybinėms ir savivaldos institucijoms.
Šalys planuoja Azerbaidžano kultūros dienas Lietuvoje šiemet ir Lietuvos dienas Azerbaidžane 2016 m. Yra sutarta keistis ekspertais bei žiniomis kultūros paveldo ir kultūros bei kūrybinių industrijų srityse. Teigiama, kad bus efektyviau išnaudojamos bendradarbiavimo galimybės mokslo ir švietimo srityje, stiprinami dvišaliai santykiai, keičiamasi informacija apie investicinius projektus, organizuojamos verslo misijos.

Šie ryšiai neatsiejamai stiprinami Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklos. Kaip teigia už ją atsakinga Užsienio reikalų ministerija, skatinti teigiamus pokyčius ir pažangą ES Rytų kaimynystėje yra Lietuvos dvišalio vystomojo bendradarbiavimo prioritetas. Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo 2014–2016 m. politikos kryptyse numatyta, kad Lietuva ir toliau įgyvendins ilgalaikę politiką ES Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu: rems demokratines ir ekonomines reformas Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Taip pat teiks paramą Afganistano gyventojams ir kitoms valstybėms partnerėms.

Nuo žurnalistų iki parlamento

Lietuvos institucijos dalyvauja vystomojo bendradarbiavimo ES Dvynių programoje, kurios pagrindinis principas – patirties perdavimas giminingoms šalies paramos gavėjos institucijoms joms įgyvendinant būtinas reformas. Nuo 2004 m. Lietuva yra laimėjusi 49 ES Dvynių projektus, iš kurių keturi – Azerbaidžane (2008 ir 2012 m.). Kaip yra sakęs buvęs finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, Dvynių projektai – išskirtinai sėkmingas keitimosi patirtimi mechanizmas, nes eksportuodami intelektinį potencialą gauname galimybę kelti savo kvalifikacijas.

Kauno technologijų universiteto (KTU) Europos instituto direktorius Jonas Urbanavičius pabrėžė, kad patirties perdavimo projektai įgyvendinami tik tose srityse, kuriose tokį poreikį identifikuoja šalis paramos gavėja. „Ilgus metus Lietuva viena ar kartu su kitomis ES valstybėmis dalyvavo projektuose, kurių metu buvo stiprinami įvairių Azerbaidžano įstaigų administraciniai ir instituciniai gebėjimai. Tarp tokių įstaigų – Azerbaidžano parlamentas, teisėsaugos ir kovos su korupcija įstaigos, standartizacijos įstaigos, žurnalistai, sveikatos apsaugos įstaigos, radiacinės saugos įstaigos“, – aiškino J.Urbanavičius.

Medicina ir branduolinis saugumas

J.Urbanavičius pridūrė, kad pastaraisiais metais ekspertai pastebi, jog Azerbaidžano pasiryžimas prisitaikyti prie europietiškų standartų mažėja, todėl patirties perdavimas vyksta tik techniškose srityse: sveikatos apsauga, radiacinės saugos stiprinimas.

Pernai vystomojo bendradarbiavimo srityje vykdyti projektai, kai lietuviai gilino Azerbaidžano gydytojų žinias chirurgijos srityje ir farmacininkų žinias apie taikomus metodus ir technologijas vaistų tyrimo ir kontrolės srityse. Septyniolika Azerbaidžano medicinos darbuotojų susipažino su trijų Lietuvos gydytojų atliekamų operacijų eiga ir rezultatais, vaistų tyrimo ir kontrolės ypatumais. Taip pat Baku ligoninėje buvo konsultuoti ligoniai ir dalyvauta keliose operacijose, įvertintas darbas bei suteiktos konsultacijos dėl kelių vaistinių ir centrinės vaistų kontrolės laboratorijoje taikomų technologijų, vaistų tyrimo ir kontrolės.

Šiemet Užsienio reikalų ministerija kviečia teikti projektų paraiškas branduolinio saugumo stiprinimo srityje. Lietuviai stiprins atsakingų Azerbaidžano pareigūnų profesines žinias branduolinio saugumo srityje, identifikuos Lietuvos ir Azerbaidžano branduolinio saugumo priemonių skirtumus bei įvertins jų įtaką valstybinių institucijų veiklai ir sąveikai.

Energijos išteklių šalis

J.Urbanavičiaus teigimu, branduolinis saugumas yra vienas aktualių ES energetikos ir aplinkos politikos klausimų, ypač didelės svarbos sulaukęs po Fukušimos atominės elektrinės avarijos 2011 m.

„Tuomet susirūpinta ir ES bei kaimyninėse valstybėse esančių branduolinių objektų saugumu bei jų atsparumu. Tebevykstant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams, šios srities Lietuvos specialistų potencialas ir kvalifikacija tebėra labai aukšti. 2014 m. Azerbaidžanas ėmėsi vystyti branduolinę programą ir tyrimus šioje srityje. Teigiama, kad šių tyrimų rezultatai visų pirma bus naudojami medicinoje – radiologijoje. Nepaisant to, kad tokiems tyrimams naudojamų branduolinių objektų galingumas nėra didelis, vis tiek iškyla radiacinės saugos užtikrinimo klausimas. Šį saugumą tikimasi užtikrinti pasitelkiant užsienio ekspertus – taip pat ir iš Lietuvos“, – pasakojo KTU Europos instituto vadovas.

Kalbant apie energetiką, ypatingas dėmesys gamtinių dujų ir naftos klausimams, kaip teigiama, skirtas minėtame posėdyje Šamkire. Mūsų atstovai pristatė Lietuvos ir viso regiono dujų rinkoje vystomus projektus bei pakvietė Azerbaidžano energetikos įmones juose dalyvauti.

Azerbaidžanas yra energijos išteklių – naftos ir dujų – gavėjas ir eksportuotojas. Dėl to, J.Urbanavičiaus teigimu, įgyvendinant ES energetikos strategiją ir siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, ši šalis matoma kaip vienas iš dujų tiekimo šaltinių.

„Nuolat perbraižomi planai, kokiais keliais dujos iš Azerbaidžano galėtų pasiekti ES. Lietuva, dujų tiekimo saugumą iš dalies užsitikrinusi pradėjus veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje, taip pat yra suinteresuota alternatyviais dujų tiekimo terminalui šaltiniais. Azerbaidžane išgaunamos dujos, ir, nors jų kelias į Klaipėdą ir nebūtų labai tiesus, tai galėtų būti vienas tokių šaltinių. Antra vertus, Azerbaidžane išgaunama nafta galėtų būti perdirbama Mažeikiuose“, – bendradarbiavimo potencialią įvardijo J.Urbanavičius.

Pajėgumų užtektų

Lietuva ir Azerbaidžanas minėtame posėdyje Šamkire taip pat sutarė pagreitinti Azerbaidžano prisijungimo prie konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto procesą bei bendradarbiauti pritraukiant geležinkelio krovinius iš Kinijos per Klaipėdos jūrų uostą.

Bendrovės Klaipėdos krovinių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika teigė, kad Klaipėdos uosto galimybės tikrai leidžia didinti krovinių srautą ir apimtį, tik dar reikėtų ir tam tikrų aplinkybių, kad bendradarbiauti Azerbaidžanui būtų parankiau.

„Šiuo metu uosto kompanijų pajėgumai nėra visiškai išnaudoti, todėl ir be papildomų investicijų esame pasiruošę priimti naujus konteinerių srautus. Kitas klausimas yra tas, kad kol kas mes nematome Azerbaidžano krovinių Klaipėdos uoste ir man būtų sudėtinga pasakyti, ar jie apskritai galėtų atsirasti. Yra nemažai bandymų prie „Vikingo“ projekto prijungti daugiau šalių, tačiau ne visi šie projektai kol kas yra sėkmingi. Tam įtakos turi nusistovėję krovinių srautai, jų kryptys ir transportavimo išlaidos“, – sakė V.Šileika.