- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos prekybininkai nuo kitų metų pirkėjams nebegalės veltui dalinti plastiko maišelių. Tačiau jiems ketinama nustatyti ir daugiau ribojimų.
Maišelių tiekėjai ir gamintojai nesutaria dėl naujovės poveikio. Vieni sako, kad plastiko maišelių naudojimas kasmet smuks po 10–20 proc., kiti prognozuoja, kad tai neturės pasekmių nei verslui, nei pirkėjų įpročiams, nei gamtai – esą jau dabar ten, kur jų nuperkama daugiausia, jie apmokestinti.
Vienas naujausių siūlymų – atsisakyti dviprasmiškai vertinamų aerobiškai skaidžių maišelių. Jie laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi. Jų gamybą Lietuvoje jau nuo kitų metų siūloma uždrausti.
Naujas pataisas siūlo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė. Anot jos, aerobiškai skaidūs maišeliai yra kenksmingesni nei iš paprasto plastiko.
„Teigiant, kad tai yra suyranti pakuotė, formuojama klaidinga vartotojo elgsena juos įsigyti ir netiesiogiai skatinama šiukšlinti, o ne didinamas ekologinis sąmoningumas“, – BNS tvirtino V. Vingrienė.
Anot jos, tokie maišeliai irsta etapais, turi būti tam tikra temperatūra ir šviesa, o jūroje ir sąvartynuose jie apskritai neskyla.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad nėra patikimų greitai suyrančių maišelių naudos aplinkai įrodymų.
„Nėra įrodymų, kad jie visiškai apskritai suirs ir jau gal net yra daugiau kažkokių priešingų duomenų. Kad mikroplastikas paplinta, dar daugiau juo kvėpuojame, jis nematomas“ – BNS teigė A. Bagočiutė.
Kitos idėjos – visiškas plastiko maišelių draudimas
V. Vingrienės pataisa – ne vienintelis bandymas dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą. Seime jau sklando idėja, kad reikia apmokestinti ir pačius ploniausius, iki 15 mikronų storio maišelius, kurie dalinami veltui.
Blogiausiu atveju siūloma juos uždrausti – keisti popieriniais maišeliais. Aplinkos apsaugos ministerijos atstovė A. Bagočiutė žada, kad mažų plastiko maišelių apmokestinti ar drausti neketinama.
Nėra įrodymų, kad jie visiškai apskritai suirs ir jau gal net yra daugiau kažkokių priešingų duomenų. Kad mikroplastikas paplinta, dar daugiau juo kvėpuojame, jis nematomas.
Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos teigimu, neapmokestinti ploniausi plastiko maišeliai yra taršiausia prabangos prekė.
„Tai papildomas saugumas, prabanga. Ne visi automobilį draudžiasi kasko, nes ne visi gali tai sau leisti. Taip ir maišelis – reikia pamatuoti riziką, ar jis būtinas. Jeigu produktas, kurį perki, gali sukelti papildomų nepatogumų – prekės prabėgs, suteps, būti dedi į tokį maišelį ir susimoki už jį“, – BNS teigė parlamentaras.
Jis taip pat mano, kad turėtų būti apmokestinamas pradinis teršėjas – plastiko maišelių gamintojai ir importuotojai. Tam pritaria ir V. Vingrienė: „Tada visa grandinė, o ne tik pirkėjas, turės galvoti apie ekologiškus ir netaršius maišelius“.
V. Vingrienė neatmeta galimybės įpareigoti prekybininkus pajamas už visų plastiko maišelių pardavimą pervesti valstybei kaip mokestį už aplinkos teršimą, o ne iš jų užsidirbti.
Popierinių maišelių gamyba brangesnė
Kauno maišelių tiekimo bedrovės „Divum“ vadovo Dariaus Remėza tiki, kad apmokestinus maišelius, jų suvartojimas mažės. Jis pastebėjo, kad kai kurie klientai plastiko maišelius keičia storesniais ar popieriniais, nes jie neapmokestinami.
Tačiau D. Remėza užsiminė apie specialaus pakavimo – vadinamojo kraft – popieriaus, naudojamo maišelių gamybai, trūkumą rinkoje: „Plastiko žaliavų kainos labiau stabilios, o kraft popierius brangsta ir ženkliai“.
Bendrovės „Plasteda“ vadovas ir savininkas Edvinas Podskočimas įsitikinęs, kad maišelių apmokestinimas „nieko nepakeis“.
„Man juokinga, kad į juos koncentruojasi. Ne maišelis teršia, o žmogus (...) Reikia suteikti galimybę nešiukšlinti“, – tikino verslininkas.
E. Podskočimas skeptiškai vertino galimybę apmokestinti ir labiausiai teršiančius mažus maišelius bei labiau pakavimui naudoti popierių.
„Popierių pagaminti daug didesnė žala gamtai – kertami medžiai, naudojama elektra, vanduo “, – aiškino E. Podskočimas.
Maždaug prieš 10 metų daugiakartinio naudojimo pirkinių maišelius eksportui ir Lietuvos prekybos tinklams Kinijoje pradėjusios gaminti bendrovės „Bagfactory“ generalinis direktorius ir vienas savininkų Gvidas Krolis neslėpė, kad prekybos tinklai iš maišelių gauna dideles pajamas.
„Plastikiniai maišeliai, paprastai 20-30 mikronų, yra turbūt vienas didžiausių vienkartinės pakuotės apyvartos objektų prekybos tinklams ir svariai prisideda prie jų bendrų apyvartų“, – BNS sakė G. Krolis.
Jis įsitikinęs, kad dėl to plastiko maišeliai iš prekybos centrų greitai nedings.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...