- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Scenarijus, kai sumažėjus mokesčių tarifui padidėja arba bent jau nesumažėja pajamos, dalis jų ištraukiama iš šešėlio, įgyvendintas ne vienoje šalyje, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Tačiau „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pažymi, kad Airijos sėkmė sumažinus mokesčius atėjo labiau dėl pritrauktų investicijų nei iš šešėlio ištrauktų pinigų, lietuvių mokesčių mokėjimo kultūra prastesnė nei Airijoje, o ši ir kitos priežastys trukdytų pakartoti Airijos sėkmę.
Puslapyje idejalietuvai.lt buvo pasiūlyta drastiškai sumažinti mokesčius, kaip tai kažkada padarė Airija, kuriai taip pavyko iš šešėlio ištraukti ir į biudžetą surenkti daug daugiau pinigų.
LLRI prezidentas Ž. Šilėnas sako, kad mokesčius bet kuriuo atveju reikia mažinti, nes jie ir taip esą dideli.
„Vienu procentu sumažinus tarifą nereiškia, kad vienu procentu sumažėtų įplaukos, jos gali netgi padidėti. Viskas priklauso nuo to, kiek veiklos legalizuotųsi – čia yra vienas šaltinis. Antras – kiek dėl mokesčių sumažinimo pagyvėtų ekonomika.
Tačiau scenarijus, kai sumažėjus mokesčių tarifui padidėja arba bent jau nesumažėja pajamos, tikrai ne vienoje šalyje yra buvęs“, – teigia pašnekovas.
Savo ruožtu R. Grajauskas pabrėžia – tam, kad Airijos scenarijus suveiktų, Lietuvoje trūksta kai kurių elementų, be to, Airijoje mokesčių mažėjimo šuolis buvo iš labai didelių, o Lietuvoje ne visi yra tokie dideli, todėl ir erdvės tokį poveikį pasiekti yra mažiau.
Mažesni mokesčiai galėtų traukti pinigus iš šešėlio
Pasak Ž. Šilėno, Lietuvoje pelno mokesčio apskritai būtų galima atsisakyti be didelių praradimų. Jo teigimu, pinigus per pajamų mokestį ar dividendų apmokestinimą reikia apmokestinti tada, kai žmonės juos išsimoka, o ne palieka įmonėje.
„Kalbant apie pajamų mokestį, galima sakyti, kad jis yra santykinai nedidelis, tačiau „Sodros“ įmoka yra labai didelė, o sudėjus viską, darbo vieta yra apmokestinama beveik 40 proc. Įmokų arba mokesčių sumažinimas šioje vietoje visų pirma reikštų didesnes pajamas žmonėms, ir jau vien dėl to tai būtų verta daryti, net jei sumažėtų pajamos į biudžetą, bet jaučiame, kad, pavyzdžiui, darbo rinkoje yra nemažas šešėlis.
Prieš porą metų atlikome tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad iki penktadalio darbo rinkos gali būti šešėlyje. Kita vertus, Lietuvoje yra per 100 tūkst. žmonių, kurie gauna mažiau nei minimalią algą, kas leidžia įtarti, jog dalis jų uždirba daugiau, tačiau skirtumą gauna vokelyje. Tikėtina, dalis šių pajamų, sumažinus mokesčius, legalizuotųsi“, – tikina Ž. Šilėnas.
Kalbant apie vartojimo mokesčius (PVM ir akcizus), pašnekovo teigimu, aukštų akcizų ar PVM tarifų pasekmės matomos, kai žmonės, užuot apsipirkinėję Lietuvoje, apsiperka Latvijoje arba Lenkijoje.
„Už tuos apsipirkimus visi mokesčiai pasilieka tose kitose šalyse. Būtų galima skaičiuoti, kiek šiuos mokesčius būtų galima sumažinti, bet čia tikrai yra akivaizdus mechanizmas, kad, aukštai užkėlus mokestį, žmonės pasirenka pakaitalus arba pirkimą kitose šalyse“, – kalba Ž. Šilėnas.
Esminį impulsą davė ne iš šešėlio ištraukti pinigai
Ekonomistas R. Grajauskas pabrėžia, kad Airijoje mokesčių sumažinimas labai stipriai suveikė pirmiausia todėl, kad buvo labai didelis.
„Nedideli sumažinimai neišskiria valstybės iš kitų, ir poveikio nėra. Airijoje sumažinimas buvo labai didelis, kurio pagrindinis poveikis buvo labai stiprus užsienio investicijų pritraukimas, tarptautinių įmonių, kurios steigė būstines, atėjimą, o tai suteikė postūmį ekonomikos augimui.
Dar nuo sovietmečio Lietuvoje yra įsišaknijusi kultūra, kad slėpti ar netgi vogti iš valstybės nėra blogai, o netgi iš dalies racionalu, jei niekas nekontroliuoja.
Galima tik iš dalies sutikti, kad mažesni mokesčiai leistų sumažinti šešėlį, nes iš tiesų pagrindinė šešėlio priežastis yra ta, kad žmonės galvoja, jog sumokami mokesčiai nėra tinkamai panaudojami. Taigi net jei mokesčiai būtų mažesni, bet nepasikeistų jų panaudojimas arba korupcijos lygis, tai nepanaikintų šešėlio“, – sako R. Grajauskas.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, pelno mokestis ir taip yra ganėtinai mažas – tik 15 proc. Airijoje jis buvo sumažintas nuo daugiau nei 40 iki 12,5 proc., taigi tiek drastiškai, kaip Airijoje, sumažinti kai kuriuos mokesčius tiesiog nėra erdvės. „Didesnį poveikį galbūt galėtų padaryti darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas, bet turbūt per pusę nenurėšime visų darbo mokesčių, nes tiesiog nebeturėsime iš ko mokėti socialinės paramos ir kitų išmokų“, – teigia jis.
Lietuvio sąmonėje – mokesčių nemokėjimo kultūra?
Pasak R. Grajausko, nuo Airijos sėkmės scenarijaus mus atitolina ir tam tikri kultūriniai skirtumai.
„Dar nuo sovietmečio Lietuvoje yra įsišaknijusi kultūra, kad slėpti ar netgi vogti iš valstybės nėra blogai, o netgi iš dalies racionalu, jei niekas nekontroliuoja. Todėl net ir sumažinus mokesčius, jei žmonės galėtų jų nemokėti, nemokėtų. Čia jau yra kontrolės klausimas. Kaip rodo ir apklausos, didžioji dalis mokesčių nemokančių žmonių Lietuvoje galvoja, kad niekas jų už tai nepagaus. Todėl dėl šešėlio būčiau skeptiškas“, – aiškina R. Grajauskas.
Savo ruožtu Ž. Šilėnas pasiremia kitais tyrimais ir tikina, jog vadinamoji mokesčių moralė (kiek žmonės linkę slėpti/mokėti mokesčius) yra veiksnys, egzistuojantis visose šalyse.
„Netgi Skandinavijoje yra dalis žmonių, kurie mokesčių nemoka, juos slepia. Tačiau mokesčių dydis yra 2–3 kartus svarbesnis veiksnys nei mokesčių moralė. Paprastai tariant, skirtumų tarp Lietuvos ir Airijos yra, bet, spėju, sumažinus mokesčių tarifus, poveikis būtų panašus – dalis pajamų tikrai legalizuotųsi“, – sako jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...