- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ir Latvija politiškai vienodai vertina Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmę ir prekybos elektra su trečiosiomis šalimis klausimus, tačiau techniniai šios prekybos aspektai bus nagrinėjami toliau, teigia abiejų šalių vyriausybių vadovai.
„Vienas svarbiausių dalykų, ką galėčiau pasakyti po šios dienos susitikimo, kad politinis situacijos vertinimas yra absoliučiai toks pat ir Lietuvos vyriausybės, ir Latvijos vyriausybės: Astravo atominė elektrinė nesaugi, ji kelia grėsmę, jos elektros neturi būti Europos Sąjungos ar Baltijos šalių, mūsų šalių rinkose, išskyrus techninį srautą, kuris dar kol kas yra reikalingas“, – vizito Latvijoje metu žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pabrėžė, kad jo šalies vyriausybė jau yra nusprendusi neprekiauti Baltarusijos elektra.
„Apie elektros prekybą su trečiosiomis šalimis, politiniu lygmeniu, atrodo, kad esame vieningos nuomonės, o techninio pobūdžio klausimai yra spręstini“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė K. Karinis.
Jis patikino, kad Latvija, iš trečiųjų šalių, prekiauja elektra tik su Rusija.
Dar kartą pabrėžiu, Latvijos vyriausybės nutarimas yra aiškus: negalima prekiauti Baltarusijos elektra.
„Dar kartą pabrėžiu, Latvijos vyriausybės nutarimas yra aiškus: negalima prekiauti Baltarusijos elektra. Kas yra įmanoma, tai yra prekyba su Rusija per tiesioginį bendrą sujungimą, kuris yra gerokai mažesnis nei sujungimai tiesiogiai tarp Baltarusijos ir Lietuvos“, – sakė latvių premjeras.
K. Karinis nesiėmė komentuoti teiginių, kad dabartinė vienašališkai Rygos ir Talino taikoma prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika galimai išaugina elektros kainas Lietuvoje.
„Man labai sunku komentuoti šį pasisakymą, kurio nesu girdėjęs ar skaitęs. Dar kartą pabrėžiu ir kartoju: Latvijoje nėra galimybės prekiauti Baltarusijos elektra, pirmiausia fiziškai yra kliūtis, tai yra, Latvija neturi tarpinės elektros jungties su Baltarusija. Ir taip pat prekybos aspektu, tokios elektros rinkoje negali būti“, – sakė K. Karinis.
„Jeigu yra, tai yra trečios šalies elektra, tai gali būti iš Rusijos su atitinkamu elektros kilmės sertifikatu“, – aiškino jis.
Latvijos premjeras pabrėžė, kad kainas lemia konkurencija, paklausos ir pasiūlos santykis.
„Kalbant apie kainas, kokios yra Latvijoje, Latvijos elektros rinka jau keletą metų yra nereglamentuojama. Ji yra laisva atvira rinka, remiantis laisva konkurencija, paklausos-pasiūlos taisyklėmis. Didmeninė prekyba vyksta atviru būdu „Nord Pool“, – sakė jis.
I. Šimonytė: techniniai klausimai bus sprendžiami
Lietuvos premjerė savo ruožtu teigė, kad visus techninius elektros srautų klausimus turėtų ilgainiui spręsti atitinkami ekspertai.
„Man yra labai svarbu turbūt, kaip Lietuvos Vyriausybės vadovei, įsitikinti, kad politiškai mes neturime jokių skirtingų požiūrių šita tema ir mūsų sutarimas, kad tuos klausimus, kurie yra susiję su srautų dalykais ir kitais susijusiais, na, galima sakyti galbūt techniniais klausimais, turinčiais kartais ir politines pasekmes, artimiausiu metu turėtų susitikti ir juos aptarti mūsų skirstomųjų tinklų, infrastruktūros ir energetikos ministerijų žmonės“, – sakė premjerė.
Kalbant apie kainas, kokios yra Latvijoje, Latvijos elektros rinka jau keletą metų yra nereglamentuojama.
Ji pakartojo gavusi „tvirtą patikinimą, kad mes kaip politikai, kaip vyriausybių vadovai, kaip ministrai matome situaciją absoliučiai vienodai: Astravo atominė elektrinė yra nesaugi".
Pasak I. Šimonytės, Lietuva siekia, kad būtų susitarta dėl naujos trišalės metodikos, kuri būtų priimtina visoms trims valstybėms.
„Labai tikiuosi, kad šitą sprendimą mūsų įpareigoti kolegos sugebės pasiekti per racionaliai trumpiausią laiką“, – sakė ji.
Siekiai spartinti sinchronizavimą
Baltijos šalims planuojant iki 2025 metų pabaigos sinchronizuoti savo tinklus su žemynine Europa, I. Šimonytė sako matanti poreikį užbaigti projektą kuo greičiau.
„Mūsų absoliučiai vienodai matomas interesas yra sinchronizacijos projektas, kurį mes tikrai sutarėme – nors ir taip mūsų institucijos ir mūsų valstybės deda visas pastangas, kad jis būtų įgyvendintas, – bet sutarėme, kad spartinsime kaip įmanoma labiau“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė Astravo AE projekte įžvelgia galimas pastangas kompromituoti sinchronizavimą.
„Nes Astravo elektrinės komercinėje eksploatacijoje ar licencijoje, kuri yra suteikta, galime matyti ne tik tą saugumo dedamąją, bet galbūt ir kitą dedamąją – galimą ekonominę dedamąją ar bandymo tiesiog kompromituoti sinchronizacijos patį projektą dedamąją“, – sakė I. Šimonytė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau skelbė tikslą, kad dėl naujos trišalės metodikos pavyks susitarti iki birželio pabaigos.
D. Kreivys yra sakęs, kad dabartinė Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta ir taikoma metodika ne tik leidžia patekti į Baltijos šalių rinką Astravo elektrai, bet ir sukelia elektros kainas Lietuvoje.
Energetikos ministerija skelbė, jog dabartinė metodika Lietuvos vartotojams papildomai gali kainuoti apie 100 mln. eurų per metus. Lietuva, tarpininkaujant EK, siekia naujos metodikos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: Lietuvoje yra pajėgių įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partneriais1
Lietuvoje yra pajėgių įmonių, kurios galėtų tapti Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ partneriais, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Armonaitė: susitarime su „Rheinmetall“ yra numatytas Lietuvos aprūpinimas amunicija3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vokietijos gynybos pramonės įmonei „Rheinmetall“ pastačius gamyklą Lietuva amunicijos turės „pakankamai ir geromis sąlygomis“. ...
-
A. Armonaitė apie gynybos finansavimą: nemanau, kad PVM bus didinamas1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nemananti, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, turėtų didėti pridėtinės vertės mokestis. ...
-
Tarptautinis valiutos fondas puse punkto blogina Lietuvos BVP prognozę1
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,5 proc. ...
-
Seimas imasi pataisų su Rusija susijusį verslą šalinti iš viešųjų pirkimų2
Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis siūloma leisti iš viešųjų pirkimų šalinti Lietuvos ir užsienio tiekėjus, kurie būtų įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Rusijos karo rėmėjų sąrašą arba su jais susiję.&nb...
-
D. Kreivys: ES energetikos sistemos poreikius reikia modeliuoti ilgam1
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrang...
-
M. Skuodis: Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Anot jo, valstybinis tikslas yra sumažinti šį rodiklį iki 18 proc. ...
-
Seimas atmetė siūlymą daugiabučių renovaciją finansuoti atsižvelgiant į architektūrinius sprendimus
Parlamentas atmetė „laisviečio” Kasparo Adomaičio siūlymą paramą daugiabučių renovacijai teikti atsižvelgiant ne tik į siekį didinti pastato energetinį efektyvumą, bet ir architektūrinius sprendimus. ...
-
Iš Lietuvos į JAV: leidimai yra, bet reisai neplanuojami?
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinka atvėrė duris Lietuvos oro vežėjams. Tai techninis ir kartu simbolinis pokytis – aviakompanijoms nebereikės registruoti lėktuvų kitose šalyse, skristi į Ameriką bus galima tiesiai iš Lietuvo...
-
Seimas toliau sieks griežtinti sąlygas keleivių pervežimo paslaugas teikiančioms taksi įmonėms ir pavėžėjams2
Seimas toliau sieks įpareigoti keleivių pavėžėjimo paslaugas teikiančias taksi įmones būti registruotoms Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse. Taip pat, pasak įstatymo iniciatorių, keleivius vežantys vairuotojai pr...