„Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc., Lietuva – 38 proc. VAE akcijų

Strateginis investuotojas į didžiausią per visą Lietuvos istoriją energetikos projektą - naują atominę elektrinę (AE) Visagine - Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų.

Tuo tarpu Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, o jos bendras turtinis įnašas į projektą per maždaug 10 metų, Finansų ministerijos skaičiavimais, sieks apie 2,6 mlrd. eurų (apie 9 mlrd. litų). Jei koncesijos sutartis būtų nutraukta dar parengiamajame etape, Lietuva turėtų atlyginti partneriams beveik 700 mln. litų jų investicijų.

Nepaisant milžiniškos investicijos, projektas yra ekonomiškai atsiperkantis, teigia valstybės finansininkai.Latvijai turėtų atitekti 20 proc. būsimos VAE valdymo įmonės akcijų, o Estijai - 22 procentai.

Tai numato Koncesijos sutarties projektas, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Ji galutinai apsisprendė dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto dokumentų paketo, kurį patvirtinus Seimui, vėliausiai iki birželio 28 dienos planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su  „Hitachi“ dėl maždaug 16-18 mlrd. litų vertės projekto įgyvendinimo.

Vyriausybė, be to, pritarė Visagino AE verslo planui, Finansų ministerijos išvadai dėl projekto finansinės rizikos, Atominės elektrinės įstatymo naujai redakcijai ir su juo susijusių kitų įstatymų pataisas. Projektai iš karto bus pateikti Seimui, kuris, tikimasi, jau kitą savaitę pradės juos svarstyti.

Pasak neoficialių šaltinių, neatmetama, kad į projektą gali grįžti ir Lenkija, kuri savo dalyvavimą Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte sustabdė pernai gruodį.

Tokiu atveju Lietuvoje būtų statomas antras „Hitachi“ branduolinis reaktorius, o bendra elektrinės galia siektų 2,7 tūkst. megavatų.Skaičiuojama, kad bendros naujos AE projekto išlaidos gali siekti nuo 4,6 mlrd. eurų (16 mlrd. litų) iki 5,2 mlrd. eurų (18 mlrd. litų). Teigiama, kad Lietuva, kurios dalis siektų 6-6,8 mlrd. litų, galėtų pasiskolinti apie 45-55 proc. visų savo investicijų sumos.

Paskoloms turėtų būti teikiama valstybės garantija.Jei Seimas pritars projektams, koncesijos sutartis su „Hitachi“ bus pasirašyta iki birželio 28 dienos.Sutarties projektas numato, kad projekte dalyvaujančios šalys sieks iki 2015 metų liepos 31 dienos gauti statybos leidimą, o iki 2016 metų liepos 31 dienos - pradėti betonavimo darbus.

Numatoma, kad jėgainė pradėtų veikti ir gaminti elektrą iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.Savo ruožtu projekto koncesininkė „Hitachi“ įsipareigos galutinį sprendimą investuoti priimti iki 2015 metų gruodžio 31 dienos, užtikrinti naujos jėgainės priežiūrą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo finansavimą bei kita.Jei „Hitachi“ ilgai nevykdytų projekto ir sutartyje numatytų įsipareigojimų, Lietuva turėtų teisę nutraukti koncesijos sutartį, išpirkti bendros įmonės akcijas arba reikalauti žalos atlyginimo.

Tuo tarpu Lietuva, pasirašydama koncesijos sutartį, įsipareigos įrengti ar atnaujinti kelius, kurie būtų reikalingi naujos AE įrenginiams gabenti iš Klaipėdos uuosto į Visaginą, užtikrinti, kad projekto įgyvendinimo bendrovei bus suteiktas žemės sklypas ir su galimybių studijos bei kitas intelektualus turtas.

Pasirašius koncesijos sutartį, prasidėtų parengiamieji darbai - skaičiuojama, kad darbų bendra vertė sieks apie 300 mln. eurų (1,036 mlrd. litų), iš jų Lietuva finansuos apie 115 mln. eurų (397,1 mln. litų).

Tikimasi, kad parengiamieji darbai užtruks iki 2015 metų pabaigos, kai numatoma pasirašyti galutinį sprendimą investuoti.Be to, per šį etapą Lietuva nutiestų naujus ar atnaujintų dabartinius kelius nuo Klaipėdos uosto iki Visagino - investicijos į projektą, skaičiuojama, sieks 80 mln. eurų (276,2 mln. litų), ir šią sumą Lietuvos įsipareigotų padengti iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų keliams.

Parengiamojo etapo darbai būtų finansuojami visų projekto įgyvendinimo bendrovės akcininkų įnašais. Lietuvos savo dalį finansuotų iš Visagino atominės elektrinės lėšų - antrinių įmonių („Lesto“, „Lietuvos energijos“ ir „Litgrid“) sukauptų dividendų bei dividendų už 2012-2014 metus. Vien šiemet iš „Litgrid“, kuri nuo spalio jau nebepriklausys VAE, įmonė gaus 381 mln. litų dividendų, iš „Lesto“ - dar beveik 141 mln. litų, o iš bendros jų sumos 275 mln. litų privalės pervesti į valstybės biudžetą.Koncesijos sutartis numato, kad jei ji būtų nutraukta dėl Lietuvos kaltės, valstybė turės išpirkti bendrovės akcijas iš kitų akcininkių ir atlyginti jų nuostolius.

Darant prielaidą, jog parengiamajame etape „Hitachi“ ir regioniniai partneriai investuos apie 185 mln. eurų (638,8 mln. litų), maksimalūs Lietuvos įsipareigojimai siektų apie 195 mln. eurų (673,3 mln. litų).Tuo tarpu iki 2015 metų pabaigos priėmus galutinį sprendimą investuoti, vėliau Lietuva nebeturės teisės nutraukti sutarties.

Lietuvos turtiniai įsipareigojimai iki tol laiko būtų žemės sklypas naujai jėgainei, dabartinės VAE sukurta intelektinė nuosavybė (sutarta jų vertė - ne mažiau kaip 173 mln. litų, arba 50 mln. eurų).Be to, skaičiuojama, kad Lietuvos netiesioginiai turtiniai įsipareigojimai į AE projektą, įskaitant numatomą infliaciją 2012-2022 metais ir paskolų palūkanų kaštus bei kitus veiksnius, iš viso sieks apie 2,6 mlrd. eurų (apie 8,98 mlrd. litų).Finansų ministerijos išvadoje rašoma, jog atsižvelgiant į VAE grupės įmonių finansinį pajėgumą, yra akivaizdi rizika, kad bendrovė nesugebės užtikrinti būtino nuosavo kapitalo investicijų į projektą vien tik savo lėšomis.

Todėl, anot Finansų ministerijos, siūlymas iš dalies finansuoti projektą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis, perkeliant dalį naštos galutiniams elektros vartotojams, turėtų būti priimamas tik optimizavus VIAP tarifo struktūrą ir jo dedamąsias dalis, kad nebūtų didinama elektros kaina.

„Minėti sprendimai, kurie leistų Visagino atominei elektrinei generuoti pakankamus finansinius srautus ir suformuoti Lietuvos nuosavo kapitalo dalį, turėtų būti priimami jau artimiausiu metu, nes priešingu atveju nebus galimybių tinkamai pasirengti Visagino AE projekto galutiniam etapui įgyvendinti“, - teigia Finansų ministerija.

Ministerijos teigimu, remiantis Energetikos ministerijos duomenimis, naujos branduolinės jėgainės projektas yra ekonomiškai atsiperkantis."Finansų ministerijos vertinimu, Lietuvos skolinto kapitalo užtikrinimo galimybės ir alternatyvos, darant prielaidą, kad vykdoma atsakinga fiskalinė politika, nesudarys esminės rizikos valstybės skolos lygiui.

Bendrai vertinant Visagino AE projekto įgyvendinimo galimybes, jo atsiperkamumą ir gyvybingumą, valstybės įsipareigojimus, prisiimamus atskirais projekto vystymo ir įgyvendinimo etapais, riziką ir jos valdymo priemones, galima konstatuoti, kad Visagino AE projektas gali būti įgyvendintas, esant Finansų ministerijos nurodytoms prielaidoms", - rašoma ministerijos išvadoje.

Be kita ko, nurodoma, kad būsima finansine grąža iš Visagino AE investicijų į projektą gali būti pasidalinta su visuomene, pasiūlius Visagino AE obligacijų arba grąžinant permoką į vartotojų elektronines sąskaitas po to, kai Visagino AE pradės veikti.

Teigiama, kad strateginiu investuotoju pasirinkus „Hitachi“ ir „Hitachi-GE“, atsirado galimybė gauti paskolas iš Japonijos ir JAV eksporto kredito agentūrų ilgesniam laikui nei jas suteikia komerciniai bankai.Koncesijos sutartis, be to, numato, kad „Hitachi“ įsipareigos ne mažiau kaip 10 proc. papildomų darbų, prekių ir paslaugų įsigyti iš trečiųjų šalių. Tai reiškia, kad į dalį subrangos darbų galės pretenduoti ir Lietuvos verslas.

Teigiama, kad Lietuvos verslas gali tikėtis iš viso apie 5 mlrd. litų vertės užsakymų.Naujos atominės elektrinės projektą ketina įgyvendinti ir finansuoti netrukus numatoma įkurti projekto įgyvendinimo bendrovė, kurios steigėjos, tikėtina, bus Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės VAE, „Latvenergo“ ir „Eesti energia“ bei „Hitachi“.

Gali būti, kad prie jos vėliau prisijungs ir Lenkija.Pasirašius koncesijos sutartį, toliau būtų atliekami projektavimo darbai, kurie truktų apie 30 mėnesių.

Jie apimtų projekto techninį parengimą, aikštelės paruošimą, pamatus, statybos leidimą, licencijos išdavimą ir įrangos projektavimą bei užsakymą.Vėliau būtų skelbiamas naujos AE statybos rangovo konkursas ir tik pasirašius sutartį su juo bei projekto šalims sutarus dėl finansinių įsipareigojimų, būtų pasirašomas galutinis investuotojų įsipareigojimas (angl. Final Investment Decision, FID) - jis turėtų būti pasirašytas ne vėliau kaip 2015 metų gruodžio 31 dieną.

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, elektros gamybos savikaina be paskolų kaštų visą elektrinės veiklos laikotarpį – per 60 metų - turėtų siekti 7-10 centų, tuo tarpu paskolų, kurias numatoma grąžinti per 18 metų, kaštai - dar 10-15 centų.

Todėl skaičiuojama, kad iki 2040 metų naujos AE elektros kaina būtų 17-25 centai.Vyriausybės pateiktais skaičiavimais, naujos AE gaminama elektra turėtų būti pigesnė nei vėjo jėgainių elektra - jos kaina šiuo metu siekia apie 30 centų už kilovatvalandę, o didžiausios šalyje Lietuvos elektrinės baigiamo statyti naujo kombinuoto ciklo bloko gaminamos elektros kaštai sieks apie 35,5 cento.

Tuo tarpu asociacija ENTSO-E (angl. The European Network of Transmission System Operators for Electricity) prognozuoja, jog po 2020 metų, pesimistiniu atveju, Baltijos jūros regione elektros rinkos kaina sieks apie 30 centų, optimistiniu - apie 15 centų.Oficialios derybos dėl koncesijos sutarties vyko nuo 2011 metų liepos 14 dienos, kai strateginiu naujos AE investuotoju buvo pasirinkta „Hitachi Ltd.“, pateikusi ekonomiškai patraukliausią pasiūlymą.

Kompanija pasiūlė investuoti į projekto bendrovę bei pateikti „Hitachi-GE“ technologiją - 1350 megavatų galios pažangųjį verdančio vandens reaktorių ABWR.Padidinto saugumo ABWR yra vienintelė šiuo metu pasaulyje eksploatuojama trečiosios kartos reaktorių technologija.Visagino atominės elektrinės strateginis investuojas yra „Hitachi Ltd.“ kartu su „ Hitachi–GE Nuclear Services“, kurioje pagrindinis akcininkas yra koncernas „Hitachi“, valdantis 80 proc. kapitalo.