Gyvybės draudimo priešės – lietuvių vertybės

Gyvybės draudimo rinka pirmoji reagavo į smukusią gyventojų ekonominę padėtį, todėl draudimo bendrovės vis dar išgyvena nelengvus laikus. Šalyje dar besiformuojant tradicijai apdrausti savo gyvybę ryškesni rinkos pokyčiai prognozuojami tik po dešimtmečio.

Rinkoje – stagnacija

Lietuvos banko apžvalgoje pabrėžiama, kad gyvybės draudimo rinkoje išsilaikanti tendencija, kai sutarčių skaičius ir jose nurodytų įmokų suma mažėja, o išmokos didėja, byloja apie įtemptą metą draudimo bendrovėms. Skaičiuojama, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalyje gyvybės draudimo sutarčių sumažėjo 9,6 proc. – jų buvo sudaryta 26,1 tūkst. O išmokų gyvybės draudimo rinkoje šių metų pirmą pusmetį išmokėta 14,2 mln. litų daugiau nei pernai – iš viso 155,2 mln. litų.

Sutartyse nurodytų įmokų statistika taip pat nedžiugina ir yra gana netikėta. Mat praėjusių metų pirmą pusmetį atrodė, kad gyvybės draudimo rinka atsigauna po sunkmečio. Vis dėlto šių metų pirmą pusmetį, palyginti su pernai, sutartyse nurodyta 254,6 mln. litų vertės, arba 11,2 proc. mažiau, gyvybės draudimo įmokų.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, gyvybės draudimo rinka pirma reaguoja į ekonomikos smukimą ir vėliausiai atsigauna šiai kylant. Anot jo, praėjusieji metai buvo gana optimistiniai, tačiau šiais metais visoje gyvybės draudimo rinkoje juntama stagnacija.

„Šalies ūkis pernai augo sparčiausiai per trejus metus, šiemet augimas sulėtėjo, o gyvybės draudimas neatsiejamas nuo šalies ekonominės padėties ir gyventojų lūkesčių. Žinoma, tam įtakos turėjo ir žiniasklaidoje sklandantys antros krizės bangos šešėliai – šiais metais ypač daug kalbama apie vėl pasikartosiančią ekonomikos griūtį. Be to, žmonių sąmonėje dar neužgijo banko “Snoras„ istorija, kuri tikrai sukėlė sumaištį“, – sakė pašnekovas.

Įžvelgia atsigavimo pranašus

Vis dėlto tolimesnėje ateityje, bent po dešimties metų, gyvybės draudimo populiarumas turėtų smarkiai išaugti, kaip prognozavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius. Anot jo, šiuo metu šalyje dar nėra tvarios tradicijos pasirūpinti savo ateitimi. Tačiau kitų išsivysčiusių Europos šalių pavyzdys byloja, kad potencialas vystyti gyvybės draudimo rinką yra labai didelis.

Kol kas, kaip sakė pašnekovas, šalies gyventojai nėra pasiturintys, todėl stokoja atliekamų pinigų draudimui. Atsižvelgdamas į tai, jis šiais metais, kaip ir kitąmet, gyvybės draudimo poreikio „sprogimo“ dar nežadėjo. O Lietuvos banko analitikai prognozavo, kad šalies gyvybės draudimo rinka šiemet sumažės 2–5 proc.

Tačiau A.Bakšinskas rinkos ateitį vertino optimistiškai ir pabrėžė, kad jau pasireiškė pirmosios prielaidos tikėtis atsigavimo: „Šių metų vasaros rezultatai jau gana neblogi – visoje rinkoje išlaikyta praėjusių metų vasaros laikotarpio apimtis. Dar sunku pasakyti, ar tai lėmė sezoniškumas, ar jau galima kalbėti apie spartesnį gyvybės draudimo rinkos atsigavimą. Todėl reikėtų sulaukti rudens sezono rezultatų.“

Bendrovės „ERGO Life Insurance SE“ generalinis direktorius Kęstutis Bagdonavičius patikino, kad, nuosekliai atsigaunant šalies ekonomikai ir ypač vartotojų lūkesčiams bei vidiniam vartojimui, gyvybės draudimo rinka auga. Anot jo, per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, studijų draudimui gyventojai vidutiniškai skyrė 10 proc., o pensijų draudimui – 8 proc. daugiau lėšų. Kaupiamojo draudimo vidutinės įmokos dydis išliko stabilus.

Naštos kratėsi ir gudraudami

„Prieš keletą metų, kai šalyje buvo visa ko bumas, pardavimas augo kaip ant mielių, gyventojai jautėsi labai turtingi ir manė, jog taip bus visada. Paskui jie pamatė, kad nebeišgali mokėti periodinių draudimo įmokų, todėl nutraukė sutartis, o už tai įmonė paprastai nuskaičiuoja administravimo sąnaudas. Todėl nutikdavo ir taip, kad klientas gaudavo mažiau, nei buvo sumokėjęs“, – pasakojo M.Šalčius.

Anot jo, maždaug prieš ketverius metus, per piką, Lietuvos bankas yra sulaukęs skundų, kad sutartys buvo sudarytos klientui neįsigilinus į sąlygas arba draudimo produktai visiškai neatitiko jo poreikių: „Pavyzdžiui, klientas nuėjo į banką, jam pasiūlė sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir jis sutiko, nors įsivaizdavo, kad į banką padėjo indėlį ar pan.“

Vis dėlto tokių skundų buvo tik vienetai, o pastaruoju metu jų apskritai nebesulaukiama. Tam įtakos galėjo turėti 2010 m. priimtas nutarimas, draudimo bendroves įpareigojantis atidžiai įvertinti klientų poreikius. Be to, M.Šalčiaus manymu, skundais klientai galbūt bandė atsikratyti atsakomybės, kai pamatė, kad nebesusitvarko su užklupusiais finansiniais sunkumais.

Geriausiai išmano namų šeimininkės

Nors sunkmečiu gyventojai ir pagudraudavo, esą gerai nesuvokė savo įsipareigojimų draudimo bendrovėms, žinių apie tai jie iš tiesų stokoja. Gyventojai dar nesupranta visų gyvybės draudimo principų ir painioja jį su nelaimingų atsitikimų draudimu, kaip parodė LGDĮA atliktas tyrimas.

„Labai nustebino, kad didelė gyventojų dalis nežino, jog gyvybės draudimo tikslas yra pirmiausia priemonė finansiškai apsaugoti artimuosius mirties ir kitais atvejais. Nesvarbu, klientas renkasi draustis gyvybės rizikos draudimu ar kaupia pinigus, vis dėlto pagrindinis gyvybės draudimo sutarties tikslas yra būtent tai“, – sakė A.Bakšinskas.

Atliekant tyrimą net 79,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvybės draudimo tikslas yra apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų. Tačiau iš tikro ši apsauga, kaip pabrėžė pašnekovas, yra tik papildomas rizikos draudimas.

„Gyventojams trūksta žinių, kad apsidraudus gyvybės draudimu galima kaupti lėšas senatvei ar vaikams. Be to, nors palyginti daug žmonių žino, kad svarbiausia apdrausti šeimos maitintoją, vis dėlto išlieka nemažai manančių, kad svarbiausia gyvybės draudimą parūpinti vaikams“, – sakė jis.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad bene geriausiai apie gyvybės draudimą nusimano namų šeimininkės ir motinystės atostogų išėjusios moterys. Kaip svarstė LGDĮA Komunikacijos grupės vadovas Ernestas Skeberis, jas daugiau domėtis ir pasirūpinti gyvybės draudimu paskatina didesnis nesaugumo jausmas. Juo labiau kad namų šeimininkės, prižiūrėdamos namus ir nedirbdamos, yra finansiškai priklausomos nuo kito asmens.

Lėšų nekaupia dėl neaiškumų

Nors lėšų kaupimas senatvei yra vienas pagrindinių gyvybės draudimo tikslų, šio draudimo produkto poreikis dar tik laukia pagyvėjimo. E.Skeberio manymu, gyventojai tik po aiškesnių nutarimų dėl pensijų reformos nuspręs, ar užtikrinti ramią senatvę jiems pakaks 2-osios pakopos pensijų fondų, ar lėšų senatvei reikės kaupti ir papildomai.

Tačiau, kaip pabrėžė A.Bakšinskas, diskusijos dėl mišraus 2-osios pakopos pensijų fondų finansavimo tęsiasi jau daugiau nei metus. O esama „Sodros“ padėtis ir „katastrofiška šalies demografinė situacija“ rodo, kad kokiu nors būdu kaupti lėšas senatvei – būtina.

„Dirbančių asmenų skaičius šalyje mažėja ir toliau mažės, nebent emigrantai masiškai sugrįžtų. Kai buvo gera demografinė padėtis, viena karta išlaikė kitą. Deja, dabar situacija pasikeitė: dabartinė dirbančių asmenų karta dar gali šiaip ne taip išlaikyti pensininkus, tačiau kas pasirūpins jais pačiais?“ – svarstė A.Bakšinskas

Anot E.Skeberio, Vakarų Europoje nerimaujama, kaip 2050 m. dviem dirbantiems reikės išlaikyti vieną pensininką, nes šiuo metu tai daryti tenka keturiems dirbantiems. O Lietuvoje jau dabar vienas dirbantis žmogus išlaiko vieną pensininką.

Apsidraudžia dėl ramybės

Net ir pasirūpinę gyvybės draudimu gyventojai ne visada yra visiškai apsaugoti nuo finansinių sunkumų nelaimės atveju. Tyrimas parodė, kad nemaža gyventojų dalis draudžiasi tokiomis sumomis, kurių nelaimės atveju šeimai išgyventi bent vieniems metams nepakaktų.

Nors vos 7,7 proc. gyventojų nurodė, kad sumos iki 10 tūkst. litų užtektų šeimai išgyventi vieniems metams, tokia suma draudžiasi daugiau nei ketvirtadalis – 27,5 proc. – gyvybės draudimo klientų.

„Klientų noras draustis mažiausiomis sumomis rodo nepakankamą mąstymą ir tai, kad kartais jie draudžiasi tik norėdami savo darbų sąraše pažymėti varnelę“, – apgailestavo E.Skeberis.

Anot A.Bakšinsko, rekomenduojama, kad draudimo suma siektų bent metines šeimos pajamas. Tačiau gyventojai dėl klaidingų prioritetų – bet ne laisvų lėšų stygiaus – labiau linkę rinktis mažesnes sumas: „Jeigu surandama lėšų, pavyzdžiui, alkoholiui, bent dalis apsidraudusių tikrai galėtų per mėnesį draudimui atidėti 50–70 litų.“

Jis taip pat pabrėžė, kad gyventojai dažnai neperžiūri sudarytų draudimo sutarčių, nors prekių ir paslaugų kainos šalyje auga. Todėl kartais nutinka taip, kad pasirinktų draudimo sumų po 10–15 metų nebepakanka nustatytiems tikslams įgyvendinti, pavyzdžiui, sukaupti lėšų vaiko mokslams.

Pirmiausia apkarpo įmokas

Vis dėlto M.Šalčius neatmetė, kad įtakos gyventojų apsisprendimui rinktis gyvybės draudimą ar jo sumas turi ir gyventojų sluoksnis bei atlyginimų dydis. O pagal gaunamas pajamas lietuviai nuo ES vidurkio ir išsivysčiusių šalių smarkiai atsilieka.

Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovės Brigitos Poškuvienės teigimu, vidutinės įmokos draudimo rinkoje ir bendrovėje siekia 130 litų: „Deja, kol kas tai atspindi palyginti mažas draudimo sumas, kurios dominuoja draudžiantis gyvybės draudimu. Pasirinkdami draudimo sumas šiuo metu Lietuvos gyventojai savo gyvybę vertina menkai.“

K.Bagdonavičiaus teigimu, pastaruoju metu gyvybės draudimo tarifai nesikeitė. O gyvybės draudimo klientai vidutiniškai per mėnesį moka 150 litų ir dalį įmokos skiria papildomiems draudimams, pavyzdžiui, draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų draudimui ar darbingumo netekimo draudimui.

Klientai, sunkmečiu norėdami sumažinti šeimos išlaidas, kaip sakė B.Poškuvienė, pirmiausia svarstė galimybę apkarpyti draudimo įmokas: „Galvodami, kad tai yra būdas sumažinti šeimos išlaidas, pirmiausia jie ketino mažinti draudimo sumas, keisti investavimo kryptis iš rizikingesnių į konservatyvesnes. Visais šiais atvejais pabrėždavome, kad sunkmečiu kaip tik reikia pasirūpinti apsauga nelaimės atveju.“

Anot jos, vidutinio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi didesnes gyvybės draudimo sumas, ir tai gali būti susiję su įsipareigojimais bankams dėl paskolų. O drausdami vaikus jie dažniausiai renkasi kaupiamąjį draudimą vaikų mokslams ir draudimus nuo nelaimingų atsitikimų. Vyresnio amžiaus žmonėms labiau rūpi kritinių ligų rizika.