Gyventojų įsiskolinimas komunalininkams nemažės?

Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams. Padėties, ekspertų vertinimu, negelbsti ir iš mirties taško nejudantis dabartinės Vyriausybės žadėtos masinės daugiabučių renovacijos procesas, rašo tinklalapis LRT.lt.

Lietuvos gyventojų įsiskolinimo komunalinio sektoriaus bendrovėms suma pastarąjį pusmetį pakilo 28 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Sparčiausias pradelstų įsiskolinimų augimas buvo fiksuotas gyventojams mokant už žiemos sezono sąskaitas, t.y. vasarį ir kovą. Šaltuoju metų laiku skolos komunalininkams visada išauga, todėl minėtų laikotarpiu stebėtas skolų augimas buvo lauktas“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius.

„Nors šalies ekonominė situacija gerėja, vidutines pajamas gaunantys asmenys to dar nėra pajutę savo kišenėje. Tad artimiausiu metu tikėtis reikšmingų pokyčių į gera, kalbant apie įsiskolinimus, tikrai nereikėtų“, – tvirtina „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O. Bložienė.

Optimistiškai nenuteikia ir neaiškumai dėl dujų kainos. „Šios gali kilti ne tik dėl ketinamo įvesti akcizo, tačiau ir dėl dujų tiekimo monopolijos. Tuo atveju, jei sulauktume dar vieno užsitęsusio žiemos sezono, įsiskolinimai komunalininkams gali didėti“, – prognozuoja O. Bložienė.

Atlyginimai augs, skolos – nemažės

„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, kad komunalinių paslaugų segmente – daug neaiškumų dėl dalykų, galinčių daryti įtaką tiek komunalinių paslaugų kainoms, tiek gyventojų įsiskolinimų didėjimui.

„Esame įsipareigoję įvesti akcizą dujoms, ir tai turėsime padaryti neišvengiamai. Tačiau dar nėra tiksliai žinoma, kiek jos brangs. Bet kuriuo atveju tai lems didesnes šildymo ir elektros kainas“, – sako LRT.lt pašnekovė.

Pasak O. Bložienės, kainų šuoliai nėra vienintelė gyventojų įsiskolinimo priežastis: „Lietuvaičių taupymo įpročiai yra ydingi. Dėl to gerėjanti ekonominė situacija, augantys atlyginimai visai neužtikrina mažėjančių įsiskolinimų.“

„Žmogaus poreikiai auga kur kas greičiau nei galimybės. Didelis atlyginimas savaime nelemia, jog žmogus negyvens į skolą. Ir atvirkščiai: kartais mažesnį atlygį žmonės sugeba paskirstyti daug racionaliau. Tai, kad didės atlyginimai, visai nereiškia, jog žmonės turės daugiau santaupų ar bus padengti įsiskolinimai“, – apie asmeninių finansų valdymą kalba O. Bložienė.

Renovacija vis neįsibėgėja

LRT.lt pašnekovių teigimu, mažesnių sąskaitų už šildymą bei skolų mažėjimo galima tikėtis tik tuo atveju, jei renovacija taptų masiniu procesu, tačiau renovacijos darbai esą vyksta pagal principą „ilgai laukęs dar palauk“.

Aplinkos ministerija kalba apie tai, kad planuojamų 500 daugiabučių renovacijos darbai turėtų įsibėgėti spalį. Visgi oro sąlygos gali juos nukelti ir į pavasarį.

Žiemos šaltis nėra vienintelė kliūtis. Paskolas renovacijai išduodantys bankai reikalauja, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc. skolininkų, kurių skolos viršija 600 litų, o pradelsti įsiskolinimai – daugiau kaip už du mėnesius.

Finansų ekspertė O. Bložienė renovacijos darbų atidėliojimus vertina neigiamai, tačiau sako, kad iš mirties taško nejudantis procesas ir dar vienas didelių sąskaitų sezonas nerenovuotuose būstuose gyventojų nebenustebins: „Dar vieni metai namuose su milžiniškomis sąskaitomis turbūt jau nieko nebepakeis. Žmonės ir toliau gyvens mokėdami tas baisias sąskaitas. Artimiausiu metu didžiųjų skaudulių panaikinti tikėtis nereikia.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas Brumas

Kęstas Brumas portretas
Neims jų velnias? Kubiliau, Butkevičiau, skurdas žudo jūsų tautiečius. Mano kvietimai taupyti pinigus, rimčiau užsiimant mūsų darbais, rimtai mokantis visą gyvenimą, tvarkant šeimos biudžetą, auginant mūsų pačių daržoves, dažnai yra balsas šaukiančio tyruose. Kas trukdo? Ciniškas požiūris.Geriau maloniai pabendrauti su draugais, negu prakaituoti darže, pergyvenant, kad moliūgų šaknis nugraužė vabalai. Deja, tai yra netiesa. Riedėti žemyn nuo socialinės piramidės gal ir malonu, bet atsilieps mūsų ir mūsų vaikų sveikatai. Naikindami mūsų išsilavinimą bei finansus, prarandame mūsų gyvenimo kontrolę. Tai formuoja aukštą pastovaus streso lygį, naikinantį mūsų ir mūsų vaikų organizmus. Jei graužikams laboratorijoje duodami atsitiktiniai, neatspėjami skaudūs elektros smūgiai, tai tų graužikų sveikata nuo pastovaus didelio streso jų sveikata payra. Daugiau apie tai -surašius Google paieškoje žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.

sylumininininkas

sylumininininkas   portretas
kupcinskai , atiduok koky buta laiswes al , as jau ysyrengsiu ir mokesiu mokescius ----kiek einu per laiswe , pylna nereikalyngu butu , nx , niekieno , pamirse kaip dazai atrodo ....

tikrai

tikrai portretas
siuksliu isvezimas brangsta, tai kaip mazes isiskolininmai?Kur dingo Mazuronis su renovacija?Dabar ner laiko, nes brakonierius gaudo?
VISI KOMENTARAI 16
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių