- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Startavo projektas „Atsisakyk greituko“, kurio tikslas – informuoti visuomenę, o ypač greitųjų kreditų skolininkus, apie alternatyvias skolinimosi paslaugas ir galimą pagalbą jau įsiskolinusiems – paskolos arba kredito refinansavimo galimybę. Tokią galimybę suteiks projekto partnerės – trys kredito unijos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
Pasak projekto iniciatorės VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovės Aurelijos Šataitės, greitieji kreditai yra pavojingi, nes jų teikiamos paslaugos yra labai netiksliai aprašomos. Be to, ne visada aišku, ar žmogus, iš greitųjų kreditų pasiėmęs paskolą mėnesiui, ją sugebės grąžinti taip greitai.
„Kiekvieną kartą jos negrąžinus, priauga paskolos palūkanos, yra labai dideli paskolos mokesčiai ir taip tiesiog yra įklimpstama į skolas. Tada kenčia visa šeima, aplinka, žmonės netenka darbo“, – teigia A. Šataitė.
Sumą apskaičiuoti padės „skolometras“
Vienas iš projekto vykdytojų patarimų – skaičiuokite, kai skolinatės, o ne vien skaitykite. Tiems, kuriems patiems tai padaryti atrodo sudėtinga, projekto iniciatoriai siūlo pasinaudoti automatine skaičiuokle, pavadinta „skolometru“.
Į šią skaičiuoklę įvedus greitųjų kreditų paskolos sumą, terminą, palūkanas, aptarnavimo mokesčius, žmogus gali pamatyti, kokią paskolos sumą jam reikės grąžinti. Tampa akivaizdu, kad greitųjų kreditų paslaugų sąlygos – ne pačios palankiausios jų klientui.
Anot A. Šataitės, greitiesiems kreditams yra skolinimosi alternatyva – kredito unijos. Remiantis Lietuvos banko statistikos duomenimis, kredito unijų vidutinė palūkanų norma yra 11 proc. Tuo metu vidutinė greitųjų kreditų palūkanų norma yra net 216 proc.
Realiai padės nukentėjusiems
Šio projekto tikslas – ne vien informuoti visuomenę, bet ir padėti jau įsiskolinusiems, nuo greitųjų kreditų nukentėjusiems žmonėms. Pagalba jiems būtų suteikiama būtent per kredito unijas, kurios yra projekto „Atsisakyk greituko“ partnerės.
„Šiuo metu mūsų trys partneriai Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje refinansuoja greitųjų kreditų paskolas ir kiekvienam žmogui stengiasi pritaikyti paskolą pagal jo situaciją“, – sako A. Šataitė. Refinansavimas reiškia, jog kredito unijos tiesiog sumoka greitojo kredito skolą ir išduoda žmogui tokios pat sumos paskolą, tik su 18 kartų mažesnėmis palūkanomis.
Tad išeitų, jog žmogui vis tiek reikia susimokėti iš greitųjų kreditų paimtą paskolą, tačiau jis turi atiduoti realią paskolos sumą, o ne, pasak A. Šataitės, dvigubai didesnę. Be to, kredito unijų refinansuotos paskolos atidavimo sąlygos yra palankesnės vartotojui todėl, kad paskolos atidavimo terminai yra kur kas ilgesni.
Greitųjų kreditų kompanijos siekia pelno
Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kad deklaruojama paskolos palūkanų norma beveik du kartus skiriasi nuo realios galutinės kredito kainos, kurią, paėmęs paskolą, sumoka klientas. VšĮ „Kooperacijos sprendimai“ vadovės A. Šataitės teigimu, taip yra todėl, kad greitųjų kreditų kompanijos nėra bankai, jie esą stengiasi uždirbti.
„Tai yra jų verslas. Jiems yra paranku uždirbti iš žmogaus kuo daugiau. O žmogus, patekęs į nemalonią situaciją, greičiausiai gerai neapgalvoja ir ima tai, kas jam yra po ranka“, – teigia A. Šataitė.
Jos duomenimis, daugiausia greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi jaunimas iki 25 metų. Jis sudaro 30 proc. visų greitųjų kreditų paslaugų vartotojų. Tačiau ir vyresni žmonės nuo jaunimo ne ką mažiau atsilieka: 29 proc., imančių greituosius kreditus, yra iki 35 metų, 27 proc. – iki 45 metų.
Siekdamas skatinti atsakingą skolinimą ir skolinimąsi smulkiųjų kreditų rinkoje, Lietuvos bankas nustatė reikalavimus vartojimo kredito davėjams, kurie privalės atidžiau vertinti vartojimo kreditą norinčių gauti asmenų mokumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl ribojimų atlaisvinimo dirbamos žemės pirkėjams
Seimas antradienį balsuos, ar siaurinti asmenų, kuriems taikomi dirbamos žemės pirkimo ribojamai, ratą. ...
-
Duonos kelias Lietuvoje: kada ir kaip atsirado pjaustyta duona?
Senovės lietuviai, kaip ir kitos žemdirbių tautos, duoną pelnydavo sunkiu darbu ir kruopštumu, todėl ją brangino, gerbė ir net apie ją kūrė įvairias legendas. Šiuolaikiniai žmonės nuolat skuba, siekdami kuo efektyviau išnaudot...
-
Premjeras atidarė Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos forumą1
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šiandien (balandžio 25 d.) Valdovų rūmuose atidarė Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos forumą bei pasveikino jo dalyvius, prezidentą Valdą Adamkų, Lietuvos ir Lenkijos parlamentų narius, ministrus, ambasador...
-
Ties Gariūnais pradedama statyti nauja biokuro katilinė
Vilniuje, ties Gariūnais, pradedama statyti nauja 48 MW galios biokuro katilinė, kurios gimimo procesą internete gyvai galės stebėti visi norintys. ...
-
Vokietijos investuotojai laukia ryžtingesnių Lietuvos žingsnių1
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atliktos investuotojų apklausos duomenimis, pagal investicijų patrauklumą Lietuva yra 7 vietoje tarp 20 Vidurio ir Rytų Europos šalių. ...
-
Vyriausybė – prieš įstatymą dėl paramos emigrantų persikėlimui4
Vyriausybė nepritaria atskiram įstatymui, kuriuo siūloma pritraukti į Lietuvą su ja susijusius asmenis, žadant paramą persikelti, integracijai, aprūpinimui būstu. ...
-
VMI skelbs daugiau informacijos apie gyventojų deklaruotą turtą
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet viešai paskelbs daugiau deklaruojančių turtą asmenų deklaracijų išrašų. Pernai VMI skelbė 39,7 tūkst. privalančiųjų deklaruoti turtą gyventojų ir jų sutuoktinių turto dek...
-
Prezidentė ir Norvegijos karališkoji pora atidarė verslo forumą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvoje viešinčiais Norvegijos sosto įpėdiniu kronprincu Haakonu ir kronprincese Mette-Marit trečiadienį atidarė Lietuvos ir Norvegijos verslo forumą. ...
-
Tyrimas atskleidė: korupcija Lietuvoje nemažėja2
Korupcijos lygis Lietuvoje pastaraisiais metais iš esmės nesumažėjo. Naujausiais duomenimis, Lietuva užima 22-ą vietą tarp 55 tirtų pasaulio valstybių, parodė bendrovės „Ernst & Young“ (EY) užsakymu Lietuvoje ir dar 54 pasauli...
-
Kurioje iš Baltijos šalių sostinių gyvenanti šeima išleidžia mažiausiai?1
Per pastaruosius dvejus metus Vilniuje gyvenančios keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos išaugo 20 procentų. Tai yra didžiausias augimas, lyginant šeimų pajamas trijose Baltijos šalių sostinėse, parodė „Swedbank...