Goro provincija: misiją baigiančius Lietuvos karius pakeis verslininkai?

Išvedus Lietuvos karius jų vietą užimti raginami Lietuvos verslininkai, kuriems tai esą šansas atrasti viso regiono galimybes. Tuo metu ekspertai nurodo į vis prastėjančią saugumo padėtį ir naujo pilietinio karo galimybę.

Vietos žmonių giriami Lietuvos kariai jau kraunasi lagaminus ir rengiasi palikti Afganistano Goro provinciją. Misijos pastangomis pasikeitė ir sunkiai pasiekiamos provincijos aplinka – per daugiau nei 8 metus atidarytos bent kelios mokyklos, rekonstruota ligoninė, atsirado oro uostas, vaikų namai, moterų bendrabutis.

Kartu su pagrindinėmis donorėmis valstybėmis – Japonija ir JAV – Goro provincijoje investuota mažiausiai 100 mln. Lt.

Europos Sąjungos ambasadoriaus Afganistane postą paliekantis Vygaudas Ušackas ragina nesustoti, ir jau galvoti apie Lietuvos verslininkų perspektyvą dirbti visame regione.

„Tam regionui reikalingas komercijos atašė, kuris dirbtų Kabule ar Naujajame Delyje. Tai būtų vertinga ir prasminga. Afganistanas yra ant Medelejevo lentelės. Jame yra naftos, aukso. Dabar indai ir kinai investuoja – jiems reikės subrangovų. Ne vien apie Afganistaną kalbu – tai ir Pakistano rinka, ir Indijos rinka. Manyčiau, kad mes esam įdomūs Indijai politiškai – kaip ir Kinijai – visų prima dėl afganų saugumo problemų. Mūsų intelektualinė diplomatų patirtis – ji turi būti išnaudojama“, – teigė V. Ušackas.

Tačiau ekspertai optimizmu netrykšta. Egdūnas Račius pabrėžia, kad saugumo situacija Afganistane tik prastėja, nors birželį Afganistano pajėgos oficialiai iš NATO vadovaujamų karių perėmė visą atsakomybę už šalies saugumą.

Sąjungininkų planus iki kitų metų pabaigos išvesti karius jis vadina mandagiu atsitraukimu, taip pat abejoja, ar Afganistanas toliau bus maitinamas milžiniškais finansiniais srautais: šiandien 90 proc. biudžeto įplaukų šalis gauna iš kitų šalių. Net jei po kelerių metų kariniai veiksmai pasibaigs, religinis susiskaldymas, neraštingumas ir kovos tarp genčių liks.

„Afganistanas apleidžiamas. Apleidžiamas ir fiziškai, ir finansiškai. Panašu, kad nebus skirtos net tos sumos, kurios buvo pažadėtos, o naujos vargu ar bus žadamos. Ypač jei prasidės realios derybos tarp Talibano ir H. Karzai`aus bei naujojo prezidento (kitąmet vyks prezidento rinkimai – LRT past.). Tikėtina, kad vidaus padėtis keisis ir valstybė jau po 5 metų atrodys visai kitaip. Kalbant apie ekonomiką, nepanašu, kad šis klausimas prioritetinis Amerikai, taip pat ES. Matyt ir Lietuvai negali būti prioritetinis. Karinis saugumo klausimas neabejotinai išlieka svarbesnis nei ekonominiai, nepaisant idealistinių siekių pagelbėti Afganistanui“, – teigia VDU profesorius Egdūnas Račius.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, prasidedantys pokalbiai su Talibanu gali prisidėti prie didesnio saugumo Afganistane.

„Tikiu, kad Afganistanas gali vystytis taikiai ir efektyviai – kaip regiojo šalis, nes ji yra įvairų valstybių kryžkelėje ir turi išteklių, kuriuos galėtų parduoti“, – teigia J. Olekas.

Lietuvos politikai neabejoja, kad Afganistano reikalai bus aptarti ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su JAV vadovu Baracku Obama rugpjūčio pabaigoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Talibas

Talibas portretas
Misiją baigiančius Lietuvos karius pakeis ne verslininkai, bet talibai. Tai aišku kiekvienam bent kiek sveiko proto turinčiam žmogui. Dabartinė Afganistano politinė sistema neturi jokių šancų po tarptautinių pajėgų išvedimo.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių