Globos namams – parama ir permainos

Lankantis savivaldybėse galima išvysti globos namų, kuriuose nepriekaištingai sutvarkyta aplinka, moderniai įrengtos gyvenamosios patalpos pritaikytos ten gyvenančių žmonių poreikiams, sukurta jauki šeimyniška atmosfera. Tai tarsi pavyzdiniai globos namai, kuriais galima didžiuotis ne tik prieš šalis kaimynes, bet ir prieš visą Europą.

Finansavimas – pagal programą

Deja, kai kuriose socialinės globos įstaigose galima pasijusti tarsi laiko mašina nukeliavus į praeitį. Apsilaupiusios sienos, iš jų besiskverbiantis šaltis, vienas vonios kambarys – 40-iai žmonių.

Tokių atvejų šalyje turėjo sumažėti, kai prieš pusantrų metų buvo pradėta įgyvendinti programa „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, pagal kurią finansuojami projektai, skirti socialinės globos namuose gyvenančių žmonių gyvenamai aplinkai, jų gyvenimo kokybei gerinti. Tačiau daugelis vaikų, senelių, neįgaliųjų globos namų Lietuvoje vis dar yra apverktinos būklės.

Ankšti kambariai, kuriuose gyventojai leidžia laiką, neįrengtas vandentiekis, šildymas tik malkomis, liftų, keltuvų, patalpų, skirtų bendrai veiklai ar renginiams, trūkumas – tai pagrindinės bėdos, kurios kamuoja globą ir socialines paslaugas teikiančias įstaigas.

Trūksta liftų ir keltuvų

Iš viso Lietuvoje veikia 218 stacionarių socialinės globos įstaigų (senelių globos namai, vaikų globos namai, globos namai neįgaliesiems). Daugelyje jų žmonių gyvenimo sąlygos prastos, jos neatitinka normalaus ir komfortiško gyvenimo, higienos normų. Sudėtingomis sąlygomis turi gyventi tie, kuriems labiausiai reikalinga pagalba.

Pavyzdžiui, globos įstaigose, kur gyvena negalią turintys žmonės, daugeliu atveju netinkamai sutvarkyta aplinka. Vežimėlyje sėdinčiam žmogui sudėtinga patekti į patalpas, trūksta liftų ir keltuvų. Todėl tokie žmonės dažnai „įkalinami“ savo gyvenamajame kambaryje, negali laisvai išeiti į kiemą, pabūti gryname ore.

Daugelyje įstaigų viename nedideliame kambarėlyje gyvena daugiau nei po 4 žmones – tai taip pat nelabai patogu ir praktiška, žmonėms trūksta erdvės, komforto. Kitur nėra patalpų, kur gyventojai galėtų leisti laisvalaikį.

Viena vonia – 40-iai žmonių

Globos namuose taip pat trūksta asmens higienos patalpų, jos įrengtos toli nuo gyvenamųjų kambarių, jose šalta. Pasitaiko atvejų, kai visoje įstaigoje yra tik vienas vonios kambarys ir juo naudojasi daugiau nei 40 žmonių.

Neretai vaikų globos namai būna nejaukūs, įrengti senose mokyklų patalpose, o gyvenamieji kambariai įrengti buvusiose klasėse. Tokiose įstaigose neįmanoma ugdyti vaikų socialinių įgūdžių ir organizuoti veiklos šeimyniniu principu – trūksta ar iš viso nėra virtuvėlių, kuriose auklėtiniai, padedami darbuotojų, galėtų išsivirti arbatos, susitepti sumuštinių.

Kai kuriuose senelių namuose, kur aplinka nepritaikyta žmonėms, turintiems sunkią negalią, su sunkiomis darbo sąlygomis susiduria ir globos įstaigų darbuotojai – jie priversti kilnoti ligonius, kuriuos būtina numaudyti, aprengti. Kai kuriose iš šių įstaigų žmonės, turintys sunkią negalią, sudaro daugiau nei pusę – 60 proc. – gyventojų.

Įkurs modernių globos įstaigų

Ypač didelį nerimą kelia parapinių senelių ir vaikų globos namų padėtis, nes jie iki šiol turėjo labai ribotas galimybes gauti valstybės finansinę paramą patalpoms modernizuoti ir ten gyvenančių žmonių gyvenimui pagerinti. Tačiau šiemet padėtis pasikeitė ir tokie globos namai taip pat pretendavo gauti lėšų savo projektams.

Specialistų teigimu, išeitis yra ne branginti socialines paslaugas, o gerinti jų kokybę ir prieinamumą. Kitaip tariant, paslaugas būtina priartinti prie žmonių. Jiems reikia kokybiškų paslaugų, orios gyvenimiškos aplinkos, kurią valstybė tikrai gali padėti sukurti.

Programai „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėt-ra“ įgyvendinti iš viso bus skirta 151 mln. litų, iš jų 128 mln. litų – Europos regioninės plėtros fondo ir 23 mln. litų valstybės biudžeto lėšos. Pagal šią programą ne tik finansuojami projektai, skirti socialinės globos namuose įsikūrusių žmonių aplinkai, jų gyvenimo kokybei gerinti, taip pat ketinama įkurti kelias naujas modernias socialinės globos įstaigas (10–20 vietų) proto negalią turintiems žmonėms.

Komentaras

Daiva Buivydaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  Socialinių paslaugų skyriaus vedėja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vizija – pertvarkyti socialinės globos įstaigas Lietuvoje taip, kad jos taptų jaukesnės žmogui, nebūtų tokios didelės ir nepatogios. Sunku patikėti, bet vienoje neįgaliųjų globos įstaigoje gyvena net 400 žmonių!

Deja, ne vienoje savivaldybėje buvome susidūrę su situacija, kai esant pinigų globos namams renovuoti prioritetas teikiamas ne ten gyvenantiems žmonėms, o negyvenamoms patalpoms, kurių svarbą lemia tai, kieno nuosavybė jos yra. Nemažai šiuo metu veikiančių senelių globos namų planuojama apskritai perkelti į naujai rekonstruotas ar pastatytas patalpas, nes investuoti į ypač prastos būk-
lės pastatus, kurie nepritaikyti globos namams, neefektyvu.

Pasaulinė praktika, kurios geraisiais pavyzdžiais stengiamės remtis, rodo, jog žmogui, kad jo dvasinė ir fizinė savijauta būtų gera, palankiausia gyventi nedideliuose, moderniuose grupinio gyvenimo namuose.

Kol kas pas mus vyrauja didelės, prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę statytos stacionarios socialinės globos įstaigos negalią turintiems žmonėms, o naujos nedidelės socialinės globos įstaigos dėl lėšų stygiaus steigiamos vangiai. Tačiau kuo didesnė įstaiga, tuo sunkiau užtikrinti tinkamas sąlygas žmogui gyventi, nepažeidžiant jo orumo. Todėl tikimės, kad programa „Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ padės atsirasti moderniems namams neįgaliesiems, kuriuose galėtų gyventi ne daugiau nei 20 žmonių, ir naujiems senelių globos namams, kuriuose galėtų gyventi ne daugiau nei 40 žmonių.

Projekto naujovė yra tai, kad per šią programą bus remiamas ir naujų, novatoriškų šalies mastu socialinių paslaugų įstaigų, susijusių su apgyvendinimu, kūrimasis. Tai bus tarsi alternatyvūs globos namai, kur būtų teikiamos ne vien gydymo, bet ir terapijos, psichosocialinės paslaugos ne vien sergantiems, bet ir jų šeimoms.

Taip pat ministerija siekia, kad daugiau dėmesio būtų skiriama ne vien stacionarioms, bet ir nestacionarioms paslaugoms teikti. Jos turėtų būti nesunkiai prieinamos, pasiekiamos. Pavyzdžiui, dienos centrai, kur žmonės čia galėtų leisti laiką prižiūrimi, ugdomi, tačiau neturėtų apsigyventi socialinės globos namuose visam laikui. Svarbu, kad žmogus, kurio artimajam dėl senatvės, ligos ar neįgalumo kasdien reikalinga pagalba, turėtų pasirinkimą – ar daugiau pačiam jį prižiūrėti, ar artimojo globą kuriam laikui patikėti specialistams.

Specialų leidinį „Socialinis spektras“ skaitykite čia.