- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kelionės metu prarastas lagaminas su visais daiktais taip ir neatsirado. Oro bendrovė formaliai atlygino materialinius nuostolius, tačiau neturtinė žala liko visiškai neatlyginta, dėl to nukentėjęs asmuo nusprendė bylinėtis su kelionės organizatoriumi. Specialistų teigimu, lietuviams vis dažniau renkantis skrydžius, deja, šalies teismuose daugėja ir tokių bylų, kurių ginčų objektu tampa įvairūs kelionių metu kilę nesutarimai.
Tačiau ilgus mėnesius minti teismo slenksčio dėl konfliktų nebūtina. Statistika rodo, kad ginčams spręsti Lietuvoje vis dažniau pasirenkamas alternatyvus kelias – teisminė mediacija. Kad toks sprendimas pasiteisina, buvo galima įsitikinti praėjusio penktadienio popietę Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje surengtoje parodomojoje teisminėje mediacijoje, kurioje nukentėjusį keliautoją ir kelionės organizatorių atstovę įkūnyjo profesionalūs aktoriai, o jų ginčą medijavo Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė.
Žiūrovams atvirame renginyje mediatorei pavyko suvaldyti ginčo šalių emocijas ir sumaniai nuvesti abi puses jas tenkinančio sprendimo link. Anot ne vieną panašų ginčą medijavusios D. Žvinklytės, teismas yra ta instancija, kur ginčų sprendimas gali užtrukti ilgiau, kainuoja brangiau, o išsaugoti gerus tarpusavio santykius retai pavyksta.
„Teismų sprendimai yra grindžiami išimtinai teisės aktais, materialinėmis ir procesinėmis teisės normomis bei teismų formuojama praktika. Siekiant keisti situaciją, reikia žinoti, jog egzistuoja ir alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, kuriais galima ne tik išspręsti kilusį konfliktą, bet taip pat atkurti šalių tarpusavio santykius, sutaupyti daug laiko ir lėšų. Vienas tokių būdų – mediacija“, – pažymi teisėja.
Jos teigimu, mediacijos praktikoje sprendžiami patys įvairiausi ginčai.
„Kalbant apie kitas su vartotojų teisėmis susijusias bylas, dažniausiai ginčai kyla dėl gyvenamųjų patalpų remonto ar rekonstrukcijos darbų, kai statybų bendrovės nekokybiškai atlieka darbus ir gyventojai turi pretenzijų jiems. Neretas atvejis, kai į rangos sutartis būna įsipynę subrangovai, tuomet ginčai būna dar sudėtingesni. Iš tiesų pasitaiko visokių situacijų“, – sako D. Žvinklytė.
Lietuvoje populiarėjanti teisminė mediacija daugeliui dar nežinoma, tačiau jos sėkmės istorijos vis garsiau nuskamba žiniasklaidoje. Pagrindinis teisminės mediacijos tikslas – suteikti galimybę šalims nesibylinėti teismo procese, o padedant kvalifikuotiems tarpininkams – mediatoriams – patiems pasiekti tarpusavio susitarimą, tenkinantį abi puses.
Specialistai pažymi, kad teisminė mediacija itin efektyvus ginčų sprendimo būdas nagrinėjant įvairiausius šeimos ir turtinius santykius, dėl galimybės greitai, konfidencialiai ir išsaugant santykius ateičiai pasiekti tinkamą susitarimą.
„Mediacija – tarsi „draugiškos“ derybos, kurių metu šalys viena kitai atskleidžia savo išgyvenimus ir poziciją dėl ko galėjo kilti ginčas, žinodamos, kad jų atskleisti faktai ir aplinkybės bus išlaikyti paslapty. Mediacija yra savanoriškas procesas ir jis gali vykti tik ginčo šalių bendru susitarimu. Šalių negalima priversti dalyvauti mediacijos procese. Šalys mediatoriaus pagalba aptaria savo stipriąsias bei silpnąsias puses ir bendravimo mediacijos procese metu atranda labiausiai priimtiną ginčo sprendimo variantą“, – paaiškina D. Žvinklytė.
Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti tiek civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar jų kolegija, tiek bet kuri bylos šalis. Teisminė mediacija gali būti skiriama visuose bendrosios kompetencijos teismuose, jai gali būti perduodama ir dalis byloje pareikštų reikalavimų.
Teisininkų vertinimu, neabejotini teisminės mediacijos privalumai yra mažesnės laiko ir lėšų sąnaudos, kuriomis vis tiek pasiekiamas kompromisinis tikslas. Pavyzdžiui, nagrinėjant šeimos ginčą vidutiniškai sprendimą pavyksta pasiekti per keletą mediacijos sesijų, trunkančių po 2-3 valandas – nepalyginamai greičiau nei teisminio proceso metu. Be to, teisminės mediacijos dalyviai patiria mažiau neigiamų emocijų, o sėkmės istorijos rodo, kad taikų sprendimą galima pasiekti net sudėtingiausiose situacijose. Sprendžiant ginčą šiuo būdu galima kontroliuoti jo eigą ir rezultatus, o pasiekus bendrą sprendimą gali būti atkurti geri besiginčijančių pusių santykiai ir abipusė pagarba.
Kaip sparčiai populiarėja teisminė mediacija gerai iliustruoja statistika. 2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123). Beveik pusėje vykusių teisminės mediacijos procesų buvo pasirašytos taikos sutartys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...