- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esant per silpnam socialiniam dialogui tarp darbuotojų ir darbdavių, Lietuvoje siūloma įvesti kolektyvinio atstovavimo mokestį, kurį turėtų susimokėti nepriklausantieji profsąjungoms.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovės, Trišalės tarybos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, šis mokestis, kurio nepalaiko Vyriausybė ir darbdaviai, nereikštų, kad profsąjunga jo mokėtojus ginčuose su darbdaviu gins visais atvejais.
„Tai reikš, kad bus galima naudotis tik pačia kolektyvine sutartimi. Jeigu nori, kad profsąjunga gintų ir atstovautų, turi stoti į ją. Kolektyvinė sutartis tik papildoma apsauga ir papildomi gėriai, profsąjunga atlieka daug dar ir kitų funkcijų“, – BNS tvirtino I. Ruginienė.
Tokio mokesčio idėją remianti „valstietė“ parlamentarė Aušrinė Papirtienė sako, jog tokį mokestį mokėtų profesinių sąjungų nariai.
„Toks mokestis būtų numatytas ne profesinių sąjungų nariams, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų susitarta, susiderėta dėl tam tikrų gerų nuostatų, vadinamų gėrybių tik profsąjungų nariams. Tai būdami ne profsąjungų nariai, kiti darbuotojai norėdami naudotis šitomis gėrybėmis galėtų mokėti kolektyvinį atstovavimo mokestį“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė ji.
Pasak parlamentarės, toks mokestis neturėtų būti mažesnis negu profsąjungų narių. Tačiau parlamentarė apgailestauja, kad jam priešinamasi ir Trišalėje taryboje, ir jos Darbo santykių komisijoje.
Pasak I. Ruginienės, kolektyvinio atstovavimo mokesčio nepalaiko Vyriausybė ir darbdaviai.
„Kai tik pradedam apie tai kalbėti, darbdaviai iškart blokuoja bet kokį kolektyvinių derybų procesą. Ir Vyriausybė nėra suinteresuota judinti Darbo kodeksą“, – BNS teigė I. Ruginienė.
Be kita ko, I. Ruginienė dėl kolektyvinio atstovavimo siūlo sekti skandinavų pavyzdžiu.
„Skandinavijoje yra tobulas variantas, kurio turėtume siekti. Ten dėl kolektyvinės sutarties sudera profsąjungos su darbdaviu. Ir tokia sutartis visa apimtimi, įskaitant ir darbo apmokėjimo sistemą, taikoma visiems darbuotojams, tačiau yra keli punktai, kurie skirti ir numato papildomas garantijas tik profsąjungos nariams“, – aiškino I. Ruginienė.
Kolektyvinio atstovavimo mokestį ne profsąjungų nariams įteisinančiai Darbo kodekso pataisai Seimas yra po pateikimo pritaręs, tačiau svarstymai komitetuose dar neprasidėjo – laukiama Trišalės tarybos pozicijos.
Dabar profesinių sąjungų narių mokestis siekia 1 proc. darbuotojo atlyginimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą4
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...