- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galime pabandyti paskatinti, sudaryti sąlygas, tačiau nepriversime žmonių gimdyti vaikus: ekonominis išsivystymas vienareikšmiškai neigiamai veikia demografiją.
Taip LRT.lt sako ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė teigia, kad tiesioginės išmokos yra viena mažiausiai veiksmingų gimstamumo skatinimo formų.
Lenkijoje šiemet už visus vaikus (išskyrus pirmąjį) kas mėnesį iki jų pilnametystės nutarta mokėti 500 zlotų (113 eurų) išmokas. Taip tikimasi pagerinti demografinę šalies padėtį. Kokius rezultatus duos lenkų eksperimentas, kol kas dar neaišku, tačiau ekonomistas R. Kuodis sako pakankamo pagrindo didelei sėkmei nematantis.
Ekonominis išsivystymas – natūralus kontraceptikas
Paklaustas, ar didesnės ir ilgiau mokamos išmokos galėtų būti kelias Lietuvai, gerinant jos demografinę padėtį, R. Kuodis sako, kad žiūrėti į vaiko turėjimo sprendimą iš ekonominės perspektyvos įmanoma.
Galime pabandyti juos paskatinti, sudaryti sąlygas, bet ekonominis išsivystymas vienareikšmiškai neigiamai veikia demografiją. Tai – ne tik Lietuvos problema.
„Akivaizdu, kad geriausias kontraceptikas yra ekonominis išsivystymas, nes jis ganėtinai stipriai keičia vaiko turėjimo sąnaudų ir naudos santykį. Primityvesnėse žemės ūkio ekonomikose vaikas nėra didelė našta, nes jis nesiekia didelių mokslų, laukuose padeda nuo ankstyvo amžiaus, iš esmės tokiu būdu pats save pramaitindamas.
Moderniose, išsivysčiusiose šiuolaikinėse visuomenėse vaikas labai daug kainuoja – iki pilnametystės reikia leisti į mokyklą, vėliau – į universitetą ar koledžą. Vaikas nori socializuotis, siekia statuso – jam reikia naujų drabužių, „kiečiausių“ telefonų ir tai virsta didelėmis išlaidomis. Patys tėvai, esant didesniam ekonominiam išsivystymui, teikia pirmenybę tokiems maloniems užsiėmimams, kaip poilsis, kelionės, o vaikai hedonistinei gyvensenai tik trukdo“, – aiškina ekonomistas.
A. Ufarto nuotr.
Pasak pašnekovo, poreikį turėti daugiau vaikų sumažino ir socialinės apsaugos institucionalizavimas.
Dėl išmokų įtakos gimstamumui – daug klaustukų
Anot R. Kuodžio, dosnesnės išmokos vaikams (bandymai pakeisti sąnaudų ir naudos santykį), kaip gimstamumo skatinimo priemonė, yra neatmestina, tačiau svarbu skaičiuoti, kas gali būti veiksmingiausia.
„Vokiečiai sako, kad svarbiausia yra paskatinti pirmo vaiko gimimą šeimoje, o antras, didelė tikimybė, atsiras ir pats, nes su pirmu vaiku atsiranda tėvystės džiaugsmas. Su antruoju – masto ekonomija, kai gali panaudoti tas pačias vaiko auginimo žinias, drabužius, baldus.
Lenkų sprendimas buvo skatinti antrojo vaiko atsiradimą. Žinoma, visuomenei neužtenka vieno vaiko šeimoje, kad ji nemažėtų, tačiau bus įdomu stebėti, kokius rezultatus duos šis lenkų eksperimentas. Tik svarbu pastebėti, kad laikini eksperimentai gali nepadidinti bendrojo vaikų skaičiaus, o tik perkelti vaikų gimimą į tą laikotarpį, kada taikomos tam tikros skatinančios priemonės“, – tikina R. Kuodis.
Ekonomistas primena, kad panašaus eksperimento būta ir Lietuvoje, kai būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūtė keitė išmokų vaikams tvarką.
„Ji greičiausiai tik paankstino vaikų gimimą, o tuo pačiu buvo sukurtos sąlygos piktnaudžiavimui: kuomet išmokos buvo susietos su algos dydžiu, buvo laikinai pasididinami atlyginimai. Taigi buvo sudarytos sąlygos laikinam bumui, bet greičiausiai jis perkėlė vaikus iš ateities į „Blinkevičiūtės metus“ ir politikai galėjo pademonstruoti, kad jų siūlytos priemonės veikia. Nors jos išmušė milijardinę skylę „Sodros“ biudžete“, – sako ekonomistas.
Savo ruožtu VDU Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė pažymi, kad dėl išmokų poveikio gimstamumui skatinti yra atlikta labai daug tyrimų, nes šis klausimas aktualus visoms išsivysčiusioms šalims.
„Užtikrintai teigti, kad yra tiesioginis ryšys tarp išmokų ir paramos šeimoms veiksmingumo, niekas negali, tačiau tam tikros įtakos išmokos gali turėti. Tiesioginės išmokos yra rizikinga priemonė: didinant šias išmokas, gali gausėti socialiai silpnų šeimų.
Labiau apsirūpinusioms šeimoms išmokos nėra svarbios, nes paprastai valstybės negali skirti tokio dydžio išmokų, kad labiau pasiturinčioms šeimoms jos būtų veiksmingos“, – kalba ekspertė.
Pasak R. Kuodžio, žmonės reaguoja į ekonominius stimulus, bet nereikia pervertinti jų reikšmės: „Jei žmonės suplanuoja, kad turės vieną vaiką, o ministrė pasiūlo už tai „riebią“ premiją, tai žmonės paankstins vaiko gimimą, bet nuo to vaikų nepadaugės arba tikrai ne tiek, kiek tikimasi.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus25
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...