- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia planuoja nurašyti apie 100 mln. eurų emigrantų nesumokėto privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Be to, išvykusiems žmonėms šis mokestis toliau nebebūtų skaičiuojamas. Tačiau opozicijos atstovai skeptiškai įvertina tokią valdančiųjų idėją.
Anot „valstiečių“ frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, jeigu emigrantas kelerius metus Lietuvoje neatliks jokių veiksmų – nesigydys, nesimokys, nesikreips pašalpų ir kitų dalykų, įrodančių jo sąsajas su Lietuva, bus automatiškai laikoma, kad jis išvykęs.
„Tokiu atveju ketinama neskaičiuoti jokių įmokų ir nedidinti jo skolos, nes dabar teorinė skola didėja, nors ji yra neteisinga, kadangi tie žmonės tikrai nesinaudoja jokiomis teisėmis Lietuvoje. Tai būtų gera žinia tiems, kurie kažkodėl vengia deklaruoti savo išvykimą“, – antradienį Seime žurnalistams teigė R.Karbauskis.
„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad toks žingsnis palengvins ir emigravusių žmonių gyvenimą, ir „Sodros“ veiklą.
„Tiems asmenims, kurie trejus ar penkerius metus, dėl to apsispręs Seimas, neturi jokio santykio su Lietuva – nei dirbo, nei mokėsi, nei buvo Darbo biržoje – iš principo laikyti, kad jie yra išvykę ir neformuoti prievolių ir nei tų žmonių erzinti, kurie galbūt, mes tikimės, grįš kažkada į Lietuvą, nei mums patiems, institucijai, dirbti tą darbą, kuris kartais nesukuria jokios pridėtinės vertės“, – antradienį po susitikimo su „valstiečių“ lyderiu pranešė „Sodros“ vadovas.
Pasak jo, tokių žmonių gali būti apie 100 tūkst., jie skolingi apie 100 mln. eurų sveikatos draudimo įmokų.
M. Sinkevičiaus teigimu, emigrantų skolos už trejus metus siekia vidutiniškai apie 1 tūkst. eurų, nes kiekvieną mėnesį jiems reikia sumokėti po 30 eurų.
„Žmonės, kurie yra išvykę ir dėl tam tikrų priežasčių nedeklaravę to išvykimo, nežinojo, kad reikia, arba nenori nutraukti tam tikto ryšio su Lietuva, jie tampa mūsų skolininkais tam tikra prasme, bet turi sveikatos draudimą kitose šalyse, o kai mes išieškome iš jų tas sumas, jie įrodo, kad yra drausti kitur, ir mes turime jiems pinigus grąžinti“, – sakė M. Sinkevičius.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
Tuo metu Seimo opozicijoje esantys parlamentarai skeptiškai įvertina tokią valdančiųjų idėją.
„Jie („Sodra“ – BNS) turi pinigų perteklių? Kiti, kurie moka mokesčius sąžiningai, sumokės už tuos, kurie nesumokėjo?“ – BNS stebėjosi Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Jis siūlo revizuoti visus emigravusius „Sodros“ skolininkus ir tada spręsti, kam nurašyti skolas, o iš ko išsireikalauti.
„Visų atvejų į vieną krūvą neversčiau, nes jie skirtingi. Tokios visuotinės mokestinės amnestijos dar nesame darę, visos skolos analizuojamos individualiai, aiškinamasi, kaip skolos susidarė“, – kalbėjo parlamentaras.
Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad gali būti piktnaudžiaujama ir kad emigrantai po kelerių metų Lietuvoje gydysis visų mokesčių mokėtojų sąskaita.
„Sumokės kelis eurus ir Lietuvos piliečių sąskaita brangias operacijas darysis? Ir dabar yra problemos, kad atvažiuoja, susimoka už trumpą laiką ir gauna paslaugas, kurias kartais vietinis pilietis, kuris moka visą gyvenimą, sunkiai prieina“, – BNS pareiškė A. Sysas.
Jis siūlo, kad tokia amnestija būtų taikoma nebent emigrantams, išvykusiems prieš 15 ar daugiau metų.
„Reikia nustatyti emigracijos laikotarpį. Jeigu žmogus nebuvo 15 metų Lietuvoje, tai gal ir logiška. Ir kiek tokių žmonių yra. Bet kas gali paneigti, kad tas ilgalaikis, sužinojęs, kad jam nubraukė j įsiskolinimus, kitą dieną atvažiuos ir pasakys: esu Lietuvos pilietis, prašau suteikti man paslaugas“, – kalbėjo A. Sysas.
Atleidus visus emigrantus nuo sveikatos draudimo įmokų, parlamentaras siūlo jiems aiškiai pranešti, kad jiems nebus teikiamos nemokamos paslaugos, išskyrus skubią medicinos pagalbą.
„Sodros“ vadovas BNS tikino, kad idėja dėl emigrantų skolų nurašymo aptariama jau seniai.
M. Sinkevičiaus teigimu, šiemet „Sodra“ tikisi išieškoti apie 25 mln. eurų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų – maždaug tiek, kiek ir pernai. Pasak jo, tiek skolų daugiausia sukaupė ne emigrantai, o Lietuvos gyventojai.
Norint įgyvendinti naują tvarką, bus rengiamos įstatymų pataisos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...