- Tadas Širvinskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius teigia, kad apie skalūnų dujų išgavimo keliamą pavojų trimituoja tik tie, kurie neišmano proceso.
– Kada gali būti išduotas leidimas išgauti skalūnų dujas Lietuvoje?
– Kol kas konkursas dar nėra pasibaigęs, o jei bus nuspręsta, kad gautas pasiūlymas yra tinkamas, jis bus perduotas Vyriausybei. Tik ji gali priimti galutinį sprendimą, tik tada atsiras prielaidos sudaryti sutartį.
– Aistros kyla todėl, kad sutartis su JAV kompanija „Chevron“ gali būti pasirašyta ne tik Lietuvos gelmių žvalgybai, bet ir išteklių gavybai. Kodėl automatiškai suteikiamas leidimas ne tik tyrinėti, bet ir išgauti dujas?
– Kur jūs matėte, kad kas nors vyktų automatiškai? Yra krūva teisės aktų į kuriuos reikės atsižvelgti: yra Žemės gelmių įstatymas, yra Vyriausybės nutarimai. Gavyba nenumatoma nei šiemet, nei po metų, nei po dvejų.
– Bet jeigu sutartis bus pasirašyta, ji JAV kompanijai leis ir užsiimti ir gavyba?
– Jei ji bus pasirašyta, veiks Žemės gelmių įstatymas, kuris sako, kad ištekliai gali būti naudojami juos tinkamai ištyrus, aprobavus, įvertinus ekspertams, įvertinus poveikį aplinkai ir t. t. Nė vienas iš šių veiksmų nėra atliktas. Mes norime atlikti pirmą veiksmą – pažiūrėti, ką turime. Bet čia jau susiduriame su pasipriešinimu. Atrodo, kad Lietuvoje niekada nebuvo nei chemijos, nei pramonės, o chemija atsiras tik pradėjus skalūnų dujų gavybą. Kai sakoma, kad bus užteršti vandenys, bus sugadinta melioracijos sistema, tai galima pagalvoti, kad Lietuvoje po laukus visi basi vaikšto ir jokie traktoriai nevažinėja.
– Bet tikimybė, kad išgaunant dujas bus užterštas vanduo yra reali?
– Ji yra nereali. Jeigu pažiūrėsite Europos komisijos Aplinkos generalinio direktorato pernai duotą ataskaitą apie galimus pavojus, pamatysite, kad jei tarp gėrimui naudojamo požeminio vandens ir skalūnų sluoksnio yra ne mažesnis kaip 600 m atstumas, tai grėsmė užteršti vandenis yra labai maža. Pas mus tas gylių skirtumas yra 1 200–1 500 m. Be to, mes 23 metus išgauname lietuvišką naftą. Į paviršių pro visus vandeningus sluoksnius, vamzdžiu metų metais keliauja sūrymas, kuris yra tiek pat pavojingas, kaip ir visos tos cheminės medžiagos, kurios gali būti naudojamos išgaunant skalūnų dujas. Tas sūrymas sėkmingai utilizuojamas. Pernai per metus jo į paviršių pakelta per milijoną tonų. Milijono tonų skysčio skalūnų dujoms išgauti mums gali prireikti tik 2030–2040 m. Drįstu teigti, kad iki to laiko jokių cheminių priedų tame mišinyje nebebus.
Vyksta bandomieji projektai, kuriuose vietoj chemikalų naudojamas anglies dioksidas. Tokiu būdu nušaunami du zuikiai: palaidojamas anglies dioksidas ir suskaldoma uoliena. Technologijos tobulėja, todėl gąsdintis, kad čia mus kas nors susprogdins, yra mažaraštiškumas.
– Tai kodėl Europoje pristabdyta skalūnų dujų žvalgyba?
– Kur? Pasakykite šalį.
– Vokietija, Prancūzija.
– Vokietijoje nesustabdyta. Galite internete rasti Vokietijos atstovų pasisakymų, kad jie nesupranta, kam stabdyti hidraulinio metodo naudojimą, kuris dešimtmečius naudojamas tradiciniams ištekliams išgauti. Yra pristabdyta Prancūzijoje, Bulgarijoje, o Jungtinėje Karalystėje stabdžiai pernai atleisti, nuspręsta procesus spartinti, nes negalima atsilikti nuo JAV. Taip pat procesai buvo sustabdyti ir vėl paleisti Rumunijoje. Lenkija jau turi per 40 gręžinių. Viskas vyksta, tik Europoje, kaip ir pas mus, nėra bendros nuomonės.
– O kur skubėti? Ar mes galime kur nors pavėluoti?
– Palaukime. Jau kalbama, kad latviai gręš Baltijos jūros dugną. Palaukime, gal latviai pragręš. Galima laukti, palikti ateities kartoms, galvoti, kad čia dujų ar naftos gali būti tiek, kad visą pasaulį 50 metų maitinsime. Vienos arabų šalies naftos ministras yra pasakęs, kad akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys. Tai ir naftos amžius baigsis ne dėl to, kad baigsis nafta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse3
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...