- Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis labiau įsibėgėjant javapjūtei jau antra savaitč superkamas naujas derlius. Prognozuojama, kad bus prikulta 6,5 mln. tonų grūdų – tiek pat, kiek ir pernai. Kviečių supirkimo kainos šiemet kiek mažesnės nei pernai javapjūtės pradžioje. Esą tai lemia gausus javų derlius ir kitose šalyse. Lietuva, eksportuojanti daugiau nei pusę užaugintų kviečių, taip pat patiria tarptautinių rinkų spaudimą.
Į Vievio elevatorių nuo savaitės pradžios vežami rapsai, žieminiai kviečiai, rugiai, pasak supirkėjų, dėl permainingų orų smulkesni ir drėgnesni, kokybė kiek prastesnė nei pernai. Ūkininkai iš aplinkinių rajonų su bendrove yra sudarę išankstines pardavimo sutartis.
„Turiu 180 ha javų, sudaręs esu sutartis išankstinio pardavimo. Aš gausiu už ekstra klasės toną 153 eurus. Pernai geresnę kainą gavau“, – pasakoja Kaišiadorių raj. ūkininkas Gintautas Juozas Maciulevičius.
Už kviečių toną šiemet mokama 10 – 15 eurų mažiau nei pernai javapjūtės pradžioje.
„Žemesnės kokybės apie 140 eurų, viskas nuo rinkų priklauso. Mūsų rekomendacija yra išskaidyti riziką ir fiksuoti pardavimo kainas kelis kartus per metus, prieš derlių ir po derliaus“, – siūlo UAB „Malsena plius“ Grūdų prekybos vadovas Arvydas Noreika.
Didžiąją dalį supirktų grūdų bendrovė perdirba pati, turi malūną.
„Mūsų tikslas – susirinkti geros kokybės grūdus. Daug išvežame avižų į Rygą, kur daro dribsnius ir kitus produktus. Jei pernai mes surinkome apie 5 tūkst. tonų labai geros kokybės avižų maistui, tai šiemet tikimės apie 10 tūkst. tonų surinkti“, – UAB „Malsena plius“ direktorius Aldas Baltutis.
Jau antra savaitė naują derlių perka visos įmonės.
„Pradžioje buvo aukščiausios klasės. Dabar pradedama vežti įvairios kokybės grūdus, nes veža ir smulkūs ūkininkai, ir stambios bendrovės. Rapsai taip pat atvežami įvairios kokybės, aliejingumas jų mažesnis nei pernai“, – aiškina Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.
Prognozuojama, kad bus prikulta 6,5 mln. tonų grūdų – tiek pat, kiek ir pernai. Esą kiek mažesnį derlingumą atsvers kiek didesni pasėlių plotai. O grūdų eksporto rinkos turėtų išlikti tos pačios – Šiaurės Afrika, Iranas, Vakarų Europa.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...