- Lukas Blekaitis, Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas Trišalėje taryboje antradienį pristatomą siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių vadina absurdišku.
„Siūlymas yra absurdiškas. Štai skamba argumentas, esą „taip yra užsienyje“. Tačiau išvystytose ekonomikose minimali alga leidžia pragyventi, yra dvigubai didesnė nei Lietuvoje. Tuo metu pas mus niekas iš minimalios algos nepragyvena. Todėl žmonės emigruoja arba ieško išeičių dirbdami per du ar tris darbus“, – sakė G. Paluckas.
Anot jo, skambantys argumentai, kodėl reikia diferencijuoti minimalią algą, yra niekiniai.
„Kalbama, kad jaunimui tai būtų tam tikri mainai. Suprask, įgaus patirties, nors ir dirbdami tą patį darbą už mažiau. Tai yra absoliučios pasakos ir nesąmonės. Apie kokią patirtį galime kalbėti, kai dirbamas nekvalifikuotas darbas? Tokiais ir panašiais pasiūlymais tik mažinama jaunimo motyvacija dirbti“, – teigė G. Paluckas.
Tokiais ir panašiais pasiūlymais tik mažinama jaunimo motyvacija dirbti.
Siūlymą diferencijuoti minimalią algą pagal amžių į Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukė Lietuvos verslo konfederacija.
Anot jos, dalis Europos šalių taiko praktiką diferencijuoti MMA pagal skirtingas amžiaus grupes (Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija), nustatant, kad jaunimas iki 25 metų dėl darbo patirties stokos bei mokydamiesi bendrojo lavinimo ar aukštesnėse mokymo įstaigose gauna mažesnį MMA nei kiti darbuotojai.
Socialdemokratai: tai diskriminuotų ir jaunus, ir vyresnius
Socialdemokratai ydingu ir galimai prieštaraujančiu Konstitucijai vadina siūlymą nustatyti skirtingus minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžius jauniems ir vyresniems darbuotojams.
„Darbdaviai pritaria idėjai, kad būtų nustatytas mažesnis minimalios algos dydis jaunesniems darbuotojams ir kažkiek didesnis – vyresniems. Jauni žmonės būtų diskriminuojami, gaudami mažesnius atlyginimus, tačiau darbdaviams jie būtų pigiau kainuojanti darbo jėga, tuo metu vyresni, kuriems ir taip didelė problema išsaugoti ir rasti darbą, taptų dar labiau nepageidaujami darbo rinkoje. Toks ydingas MMA diferencijavimas diskriminuotų ir jaunus, ir vyresnius darbuotojus“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Minimalus mėnesio atlygis nuo kitų metų Vyriausybės sprendimu turėtų kilti nuo 607 eurų iki 642 eurų. Vis dėlto galutinis sprendimas paliktas darbuotojų ir darbdavių atstovų susitarimui Trišalėje taryboje. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siekia didesnio MMA dydžio, o darbdavių organizacijos siūlo įvairias išlygas – nuo skirtingų MMA dydžių regionams iki skirtingo minimalaus atlygio pagal amžių.
„Taip kažin kur galima nusivažiuoti – mokėti skirtingas algas pagal amžių, pagal lytį, nes, pavyzdžiui, moterys gal mažiau prekių gali pakelti, o vyrai gal daugiau alaus išgeria – tai akivaizdi diskriminacija ir išsisukinėjimas, noras nukelti patį minimalios algos didinimą. Manau, kad tokie sprendimai prieštarauja Konstitucijai. O darbdaviai, jeigu nori skirtingas algas mokėti, tegu prisimena, kad minimalus atlygis mokamas už nekvalifikuotą darbą. Jeigu, jų manymu, kažkas turi daugiau patirties, atlieka tą darbą geriau, tai tegu pasidalina pelnu ir tam žmogui sumoka daugiau negu MMA“, – sako Seimo narys Algirdas Sysas.
Socialdemokratai siūlo Vyriausybei atsižvelgti „ne vien į darbdavių traukiamus vis naujus atsikalbinėjimus ir siūlymus, bet ir į darbuotojų poreikius – pragyventi už uždirbamus pinigus“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...