- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės pritarimą iš esmės gavusiam socialiniam modeliui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos, trūksta finansinio pagrįstumo, tačiau siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos šalies darbo rinkai, teigia SEB banko prezidento patarėjas. Anot Gitano Nausėdos, bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas yra geriausia, ką valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų.
Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis mano, jog socialinis modelis turėtų liberalizuoti darbo santykius, o tai yra svarbiausias šalies ekonomikos prioritetas.
„Sakyčiau, finansavimo pagrįstumo (trūksta - BNS). Jei yra kalbama apie pensijų indeksavimą, mokėjimą bazinės pensijos iš valstybės biudžeto - tokie dalykai turėtų būti pagrįsti skaičiais ir nustatytas aiškus planas, kaip prie šių sprendimų bus pereita. Šita pusė man keltų tam tikrų abejonių, tačiau dėl savo kompleksiškumo modelis man yra priimtinas, nes praktiškai jis paliečia didžiąją dalį darbo rinkos segmentų“ , - BNS komentavo G.Nausėda.
Anot jo, vieni svarbiausių pasiūlymų yra bedarbių pašalpų susiejimas su nedarbo trukme, jų padidinimas ir pensijų indeksavimas, kuris, anot ekonomisto, objektyviau nustatytų jų dydį, kuris nebebūtų siejamas su politiniais sprendimais.
„Iš principo tai yra geriausia, ką mūsų valdžia pasiūlė per pastaruosius 20 metų. Tai būtų bendras modelio įvertinimas“, - sakė G.Nausėda.
Jo žodžiais, modelis kiek netinkamai buvo pristatytas visuomenei, tačiau iš esmės jis suaktyvins procesus darbo rinkoje, leis darbdaviams kurti naujas darbo vietas.
„Buvo išneštas ir padėtas į dienos šviesą, o diskusijų prieš tai nebuvo, todėl galbūt interesų grupėms kai kurioms sunku suprasti, jog tai nėra darbdavių primesta prievarta - dokumentų rinkinys samdomiems darbuotojams nuskriausti. Reiktų į socialinį modelį žvelgti, jog jis suaktyvina procesus darbo rinkoje, suteikia galimybę darbdaviams drąsiau kurti darbo vietas ir tai yra pakankamai socialdemokratiška“, - tikino analitikas.
Jo teigimu, priėmus pataisas, pirmaisiais metais gali pasirodyti, jog padidės socialinė atskirtis Lietuvoje, tačiau tai tebus trumpalaikis ir labiau vizualus efektas, o ilguoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika ir darbo rinka turėtų pajusti teigiamą įtaką.
„Trumpuoju laikotarpiu gali būti suintensyvėjęs tiek atleidimų, tiek priėmimų procesas. Sparčiau vyks tie struktūriniai pokyčiai, kurie darbo rinkoje yra tikrai reikalingi. Kai kurie darbdaviai kartais susilaiko nuo ryžtingesnio sprendimo, nes turi skaičiuoti atleidimo sąnaudas. Galbūt tai sudarys prielaidas radikaliam darbo vietų pokyčiui, kuris galbūt sukurs tam tikrą diskomfortą trumpuoju laikotarpiu, bet tiek darbuotojui, tiek darbdaviui išeis į naudą“, - kalbėjo G.Nausėda.
Finansų ekspertas Rimantas Rudzkis BNS kalbėjo, jog vienas iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos prioritetų turėtų būti darbo santykių liberalizavimas, o būtent socialinis modelis tą ir turėtų padaryti.
„Neabejotinai reikia liberalizuoti darbo santykius. Ateityje mūsų didžiausios grėsmės yra per lėtas ekonomikos augimas, per didelis jaunimo išvažiavimas, ir vienintelis radikalus būdas pakeisti situaciją yra pagerinti investicinį klimatą, pritraukiant daugiau investicijų, o tam trukdo per daug griežtas Darbo kodeksas“, - sakė R.Rudzkis.
Jo žodžiais, be to, svarbu kompleksiškai spręsti ir mokesčių stabilumo bei biurokratinio spaudimo problemas, tokiu būdu būtų galima pritraukti daugiau investicijų.
„Kaip bebūtų paradoksalu, netgi darbuotojams tai yra geriau. Atrodo, kad darbo santykių liberalizavimas padaro darbuotojus pažeidžiamus ir iš dalies taip yra, bet iš kitos pusės, jei tai ves prie naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, tai pilnai viską kompensuos. Nėra geresnės apsaugos darbuotojui, kaip jo paklausa darbo rinkoje“, - sakė R.Rudzkis.
Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...