G. Nausėda apie biudžeto projektą: numota ranka į krizės ženklus

  • Teksto dydis:

Pretendentas į šalies prezidento postą, ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad Vyriausybės parengtame kitų metų šalies biudžeto projekte nėra pakankamai atsižvelgta į galimos ekonominės krizės ženklus.

Anot jo, išlaidų augimas socialinei apsaugai yra palyginti nedidelis, tad ateinančiais metais nepavyks pastebimai mažinti socialinės atskirties, o mokesčių surinkimas planuojamas pernelyg ambicingai.

„Biudžetas sudarytas vieną akį užmerkus į galimą globalinės ekonomikos atšalimą, tikintis, kad viskas judės iš inercijos (...) Deja, turime situaciją, kai vis daugiau ekonomistų kalba apie finansinės, makroekonomikos krizės baubą, jeigu ne kitąmet, tai 2020 metais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Pasak jo, nematyti ženklų, kad gerėtų ir visų biudžeto pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP).

Deja, turime situaciją, kai vis daugiau ekonomistų kalba apie finansinės, makroekonomikos krizės baubą, jeigu ne kitąmet, tai 2020 metais.

„Kalbėdami apie gerovės valstybę, negalime ignoruoti koks yra biudžeto pajamų ir BVP santykis (...) Matome, kad šis rodiklis negerės ir ateityje. Lietuva yra trečioji valstybė nuo galo ES (...) Jeigu būtų pasiektas toks pajamų ir BVP santykis kaip ES vidurkis, mes disponuotume 5 mlrd. eurų daugiau“, – aiškino G. Nausėda.

Pasak jo, bendrų socialinės apsaugos srities išlaidų santykinis didėjimas (2,8 proc., palyginti su tuo, kiek iš viso šiai sričiai buvo planuota skirti 2018 metais) yra mažiausias tarp sričių, kurioms finansavimas didėja.

„Socialinės apsaugos išlaidų didėjimas palyginti kuklus, aplinkos apsaugos labai sparčiai (...) Praktiškai teigti, kad toks išlaidų padidėjimas lemia biudžeto socialinę orientaciją, būtų per drąsu“, – teigė ekonomistas.

Anot jo, mokesčių surinkimas lėtėja, tuo metu biudžeto rezervai planuojami tinkamai, bet vis tiek „nuo didesnio masto krizių apsiginti, matyt, neleistų“. 

„Dabar matome visiškai kitokią situaciją (...) pajamų surinkimo vežimas pradeda girgždėti. (...) Sparčiai krenta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo tempas. Vienas procentas nesurinkto PVM reiškia 40 mln. eurų mažiau pajamų“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo manymu, galima abejoti, ar Vyriausybės ambicijos surinkti daugiau pajamų iš šešėlio, yra pagrįstos.

„Savo dešiniąja koja labai stipriai remiamės į šešėlinių pajamų surinkimą ir šešėlinės ekonomikos užkardymą. Jeigu pavyks tai padaryti, viskas bus kaip planuota ir visi tuo džiaugsimės, bet galimas dalykas, kad esame šiek tiek nusimatę per ambicingą tikslą, kurio galime nepajėgti įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad esama ir teigiamų pokyčių kitų metų biudžete. Jie susiję su sveikatos apsaugos sistema.

„Tikrai norėčiau pagirti, kad sveikatos apsaugos finansavimo srityje valdžia didina įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) už valstybės draudžiamus asmenis nuo 41 iki 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio. (...) Nemenka paspirtis šitam biudžetui (...) Ir aš, ir kiti ekonomistai esame kritikavę, kad sveikatos finansavimo problemos nemaža dalimi kildavo ir dėl to, kad valstybė mokėdavo nepakankamas įmokas už savo draudžiamus asmenis“, – argumentavo ekonomistas.

2019 metų biudžeto projektas parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.

Seimui siūloma patvirtinti 10,587 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamas ir 11,682 mlrd. eurų išlaidas. Jo deficitas sieks 1,095 mlrd. eurų.


Šiame straipsnyje: Gitanas Nausėdabiudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Che: "Sparčiai krenta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo tempas. Vienas procentas nesurinkto PVM reiškia 40 mln. eurų mažiau pajamų" - BŪTENT tas PVM ir yra visų krizių kilimo šaltinis: tai mechanizmas, sukurtas stabdyti infliaciją, tai pinigai iš niekur; o 'nieku' NEGALIMA biudžeto grįst. Tiesiog negalima to 'nieko' ilgai melžt, žmonės su laiku nustoja pirkt (o kam jei jau visko turi?), tada prasideda kitų mokesčių didinimas, žmonėms pradeda trūkt pinigų, jie suranda turgus kuriuose PVM nėra.Ir va tuomet ir prasideda KRIZĖ. Taip kad - BŪTINA to PVM atsisakyt, tai TIK aspirinas nuo infliacijos, PVM virsta NUODU defliacijos sąlygomis.

visada

visada portretas
Krize alsuoja,rusai puola ir krize,atimkim paskutines kapeikas ir gasdinkim,kad bus dar blogiau,ponai,o kada bus gerai,gal norisi be streso pagyvent mums eiliniams,ar tik jums tai skirta

litvie

litvie portretas
visada buvo krize ir bus
VISI KOMENTARAI 11

Galerijos

Daugiau straipsnių