- Evelina Povilaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Turto bankas ir Finansų ministerija svarsto galimybę pertvarkyti ministerijos pastatą šalia Lukiškių aikštės, kad jai nebereikėtų nuomotis patalpų kitur.
Turto banko atstovai sako, jog jei panašius projektus įgyvendintų ir kitos institucijos, tai atpigintų valstybės nekilnojamojo turto išlaikymą.
„Nuo 2018-ųjų ministerija perdavė pastato valdymą Turto bankui. Šiuo metu tiek banko, tiek ministerijos darbuotojai peržiūri galimybę perkelti visus darbuotojus į vieną pastatą Lukiškių gatvėje. Šiuo metu dalis darbuotojų dirba kitose nuomojamose patalpose Lvovo gatvėje. Sprendimai turėtų būti priimti artimiausiu metu“, – BNS sakė Finansų ministerijos kancleris Giedrius Rimša.
Ministerijos teigimu, daugiau nei 1 tūkst. kv. metrų ploto patalpos biurų komplekse „3 burės“ Lvovo gatvėje nuomojamos nuo 2012 metų, čia veikia ministerijos Investicijų departamentas.
Pasak Turto banko laikinojo vadovo Mariaus Kliokio, pertvarkius patalpas, jose galėtų atsirasti apie 100 papildomų darbo vietų.
„Turime naują projektą su Finansų ministerija, kur neskirdami papildomų investicijų, galime perplanavę patalpas įkurti papildomus 100 darbo vietų. Į jas bus atkeltas iš Lvovo gatvės visas departamentas, kurio išlaikymas per mėnesį kainuoja 11 tūkst. eurų. Tą praktiką nešimės ir į kitas ministerijas“, – konferencijoje apie valstybės nekilnojamąjį turtą sakė M. Kliokys.
Turto banko atstovės spaudai Aldonos Grinienės teigimu, panašūs projektai galėtų būti įgyvendinami, kai institucijos bankui perduoda nekilnojamojo turto administravimą. Viliamasi, kad tai optimizuotų valstybės nekilnojamojo turto apimtis ir sumažintų jo išlaikymo sąnaudas.
Finansų ministerijai pertvarkius struktūrą, jos darbuotojų skaičius sumažėjo penktadaliu. 2016-ųjų gruodį pradėjus darbą finansų ministrui Viliui Šapokai ministerijoje dirbo 432 darbuotojai, šių metų kovo pradžioje jų buvo 343.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec advisers LT“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas Mindaugas Kulbokas sako, jog valstybės institucijos, rengdamos tokius projektus, turėtų derinti ilgalaikius tikslus, pavyzdžiui, planus sukelti ministerijas į vieną miestelį.
„Ataskaitose apie valstybės NT kliūva faktas, kad labai daug ploto yra nenaudojama, tačiau papildomas plotas taip pat išsinuomojamas. Nors kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau turbūt dažnai tai nėra logiškas sprendimas ir Turto bankui centralizuojant vis daugiau turto, tokių klausimų bus vis daugiau“, – BNS tvirtino M. Kulbokas.
Anot jo, anonsuota ministerijų sujungimo idėja yra labai logiška ir gali būti realiai įgyvendinama, tad šiuo atveju investicijos į senus pastatus nebūtinai reikš vertės augimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...
-
Vėjo jėgainės avarija: tyrimas tebevyksta2
Kovo pradžioje griausmingai subyrėjusios ir kelių kilometrų spinduliu aplinkui gyvenančius žmones išgąsdinusios vėjo jėgainės avarijos aplinkybės iki šiol nežinomos. ...
-
Lietuvos pašto pelnas 2023 m. siekė 5,1 mln. eurų4
Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokie pelningi metai leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividend...