- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija ketvirtadienį pristatė Lietuvos ekonominės raidos scenarijų, kuriame atsispindi lėtesnis nei anksčiau prognozuotas ekonomikos augimas.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.
„Situacija darbo rinkoje gerėjo, lėtėjo infliacijos augimas, metai (praėję. - ELTA) buvo tikrai geri, nuo jų atsispirdami žvelgiame į ateitį“, - sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.
„Nors ir sumažinta BVP prognozė, bet augome sparčiau nei euro zonoje ir ES. 2018 m. augome beveik dvigubai sparčiau. Jei tas sulėtėjimas ir yra, mūsų ekonomikos augimas vis dar yra didesnis nei vidutiniškai Europoje. (...) Prognozuojama, kad ekonomikos sulėtėjimas yra laikinas ir ekonomikos augimas ilguoju ir vidutiniu laikotarpiu bus 2,3-2,4 proc.“, - teigė M. Tuskienė.
Nors ir sumažinta BVP prognozė, bet augome sparčiau nei euro zonoje ir ES.
Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.
Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.
Vasarį paskelbtose Europos Komisijos žiemos prognozėse numatoma, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos raida 2019 m. sulėtės nuo 0,2 procentinio punkto iki 0,8 p. p., palyginti su techninėmis prielaidomis, naudotomis sudarant 2018 m. rudens ekonominės raidos scenarijų. Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą.
Finansų ministerijos duomenimis, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (53,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs organinių chemijos produktų (41,5 proc.), žalios naftos (3,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,6 proc., importas - padidėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų - 3,1 proc.
„Eksportuotojams reikės šiek tiek suklusti, pagalvoti apie diversifikavimą, investicijas į technologinį atsinaujinimą, tai neišvengiamai lėtėjanti mūsų kaimynų ekonomika mus kaip mažą atvirą ekonomiką veiks ir eksportas augs mažiau nei prognozavome (pernai. - ELTA)“, - sakė M. Tuskienė.
Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje - numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. - 4,4 proc., 2021-2022 m. - po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.
Po 2018 m. Finansų ministerijos rudens ekonominės raidos scenarijaus paskelbimo tarptautinės institucijos jau kelis kartus mažino tiek pasaulio ekonomikos, tiek pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos rinkos - ES ekonomikos - perspektyvas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT3
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai18
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...