- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) atstovybėje Lietuvoje antradienį pristačius ES sanglaudos politikos gaires, Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Paulius Baniūnas teigė, kad ES svariai prisidėjo prie Lietuvos ekonominio ir socialinio gyvenimo gerėjimo.
„Mes esame labai dideli ES ir sanglaudos politikos fanai. Puikiai suprantame, kad tai svariai prisidėjo prie mūsų ekonomikos ir socialinio gyvenimo gerėjimo. (...) Drauge su ES fondų pagalba įgijome daug patirties, kaip įgyvendinti investicines paslaugas, kaip spręsti problemas su kitomis valstybėmis“, - sakė P. Baniūnas.
Vis dėlto, jo manymu, vienas didelį nerimą keliančių aspektų - mažėjantis ES sanglaudos politikos finansavimas, dėl kurio bus sunkiau pasiekti šalies tikslus.
„Mūsų laukia labai daug rimtų iššūkių, jie yra ne ką mažesni nei pasibaigusio laikotarpio (2007-2013 m. - ELTA) pabaigoje - dideli iššūkiai transformuojant mūsų ekonomiką į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką. Mes įžvelgiame realią riziką, kad dėl įvairių sunkumų nepasieksime 100 proc. susilyginimo (pagal BVP vienam gyventojui. - ELTA) su ES vidurkiu“, - teigė Finansų ministerijos atstovas.
Jo nuomone, ES sanglaudos politikos finansavimo mechanizme būtina įdiegti daugiau lankstumo, kad būtų galima lanksčiau reaguoti i socialinius ir ekonominius pokyčius, o ES finansavimo programavimo procesas turėtų būti supaprastintas.
P. Baniūno nuomone, didžiausia problema Lietuvoje, kuri yra pažymima ir EK vertinimuose, - regionų skirtumai. Vilnius ir Kaunas priskiriami vienam regionui, visa likusi Lietuva - kitam regionui. Vienas būdų, kuris padėtų spręsti regioninę atskirtį, pasak P. Baniūno, - regionų reformos iniciatyva.
Kaip EK pažymėjo su 2021-2027 m. sanglaudos politikos finansavimu susijusiose gairėse, Lietuvoje įmonės yra gana mažos ir nepakankamai integruotos į vietos bei tarptautinius klasterius ir pasaulines vertės grandines. Startuolių ekosistema yra palyginti nauja ir dinamiška ir ją reikia toliau plėtoti, tačiau perėjimą prie naujų technologijų Lietuvoje stabdo silpnos inovacijos ir menkas įmonių darbuotojų skaitmeninis raštingumas.
Lietuvos ekonomikoje vis dar suvartojama santykinai daug energijos: energijos suvartojimo lygis gerokai viršija ES vidurkį, nors numatoma, kad šalis viršys nustatytus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo 2020 m. tikslus.
EK pažymi, kad Lietuvos transporto infrastruktūra vis dar toli gražu nesiekia ES vidutinių standartų, kiek tai susiję su tinklo plėtra, investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas, anglies dioksido išmetimu ir sauga, nors aprėptis ir kokybė per pastaruosius kelerius metus labai pagerėjo.
Visuomenė senėja, o emigracija yra didelė. Vienas iš iššūkių - kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
Komisijos vertinimu, švietimo ir mokymo sistemoje taip pat yra spręstinų uždavinių. Oficialios vaikų priežiūros paslaugų teikimo aprėptis yra maža. Vis dar esama užimtumo skirtumų, susijusių su kvalifikacijos lygiu ir negalia. Mažai dalyvaujančių suaugusiųjų mokymosi programose. Tebėra didelių teritorinių skirtumų.
Skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliai yra dideli. Trūksta socialinio būsto.
EK atkreipia dėmesį ir į prastus sveikatos priežiūros rezultatus. Sveikatos priežiūros sektoriuje vis dar yra efektyvumo trūkumų, mažai galimybių gauti ilgalaikės priežiūros paslaugas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį5
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...