Finansiškai nesaugūs – du trečdaliai lietuvių

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos moterų jaučiasi finansiškai nesaugios, nepaisant to, kiek jos uždirba ar vaikų augina. Dažniausiai tokią jų savijautą lemia visuomenėje dominuojanti vyro kaip šeimos maitintojo pozicija ir menkas moterų įsitraukimas į šeimos finansų planavimą.

Du trečdaliai apklaustų gyventojų teigė nesijaučiantys finansiškai saugūs. Dažniausiai nurodomas nesaugumo jausmą stiprinantis veiksnys buvo tai, kad žmogus neturi santaupų, uždirba mažiau nei sutuoktinis, neturi nuosavybės, kurią nelaimės atveju galėtų parduoti. Penktadalis teigė neturintys gyvybės draudimo, o netekę maitintojo dauguma teigė prarastas pajamas kompensuosią paskola.

Saugiausiai finansiškai dažniausiai jaučiasi vyrai gyvenantys kaime ir labiau saugesni didmiesčiuose nei mažų miestelių vyrai. Moterys – kur begyventų ir kiek beuždirbtų – jaučiasi finansiškai nesaugios, ypač būdamos 36-erių – 45-erių. Vyrai priešingai – kuo daugiau uždirba, tuo jie saugesni.

„Pasirodo, kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo vyrai jaučiasi finansiškai saugesni. Galbūt dėl to, kad, kaip sakoma, vaikai – mūsų turtas. Bet jei žiūrėtume rimtai, čia išties įdomi koreliacija: vyrai, turintys 3 ir daugiau vaikų ir visai jų neturintys, šeimoje jaučiasi vienodai saugūs“, – konstatavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Moterys – atvirkščiai – kuo daugiau vaikų augina, tuo nesaugesnės jaučiasi. Tyrimai rodo, kad net ir uždirbdamos daugiau jos valdo daugių daugiausia trečdalį savo pajamų.

„Moterys savo valia gali disponuoti  nuo 12 iki 29 proc. savo lėšų. Švedijoje moterys disponuoja 29 proc., o pietinėse valstybėse – 12 proc., t.y. tik šeštadalį pinigų. Kai negali nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti, todėl ir jaučiasi nesaugios“, – pridūrė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.

Nors ir jaučiasi nesaugiai, žmonės apie finansus šeimoje dažnai net nesišneka. Tą pripažino 40 proc. apklaustųjų, ypač moterų, todėl joms dažniau tenka susidurti ir su neplanuotais gyvenimo iššūkiais.

„Vyrų situacija labai prasta. Lietuvoje 15–65 m. amžiaus grupėje miršta 44 proc. vyrų. Švedijoje – 18 proc. Šiuo rodikliu mes pirmaujame Europos Sąjungoje. Galbūt tai yra vienokio ar kitokio pobūdžio stresas, kuris sveikatos tikrai neprideda“, – aiškino M. Jankauskaitė.

„Kai, susidūrus su atvejais, kada reikia išmokėti išmokas, mūsų kompanijoje vyrų mirčių pasitaiko du kartus daugiau nei moterų. Absoliučioje daugumoje atvejų tie vyrai turėjo šeimas“, – pasakojo „Swedbank Life Insurance“ valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.

Vienas būdų apsidrausti nuo netikėtų finansinių iššūkių – gyvybės draudimas, tačiau tokiu draudžiasi tik tie, kurie prisiima finansinių įsipareigojimų ir tai ne visi. Neturintys paskolų gyvybės draudimą renkasi dar rečiau.



NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Valentinu Mazuroniu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs. Tai yra partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių