Europos komisija stebės euro zonos narių biudžetus

Eurą turinčių valstybių biudžetus nuo šio rudens pradės kontroliuoti Europos Komisija. Trečiadienį Europos Parlamentas su Taryba pasiekė susitarimą dėl teisės aktų, numatančių, kad euro zonos valstybės, planuodamos savo išlaidas, privalės gauti Briuselio pritarimą.

Graikija yra geriausias pavyzdys, kai į dugną valstybę tempia neatsakingas biudžeto planavimas. Dabar Graikija slegiama milžiniškų skolų, rinkose skolintis negali ir gyvena iš valstybių donorių paramos – Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo.

Po šios pamokos Europos politikai puolė kurti naujus teisės aktus, reikalaujančius vyriausybių laikytis finansų drausmės. Trečiadienį Briuselio institucijoms galiausiai pavyko susitarti dėl vieno jų – vadinamojo Antrojo pasiūlymo rinkinio, numatančio didelį Komisijos vaidmenį planuojant nacionalinius biudžetus euro zonoje.

„Dokumento tekste įrašyta, kad Komisija turi imtis veiksmų, jei mato, jog šalis yra ant bankroto slenksčio. Jei būtume turėję tokį instrumentą dar prieš Graikijos finansų krizę, būtume galėję susitvarkyti daug protingiau ir pigiau – tiek Graikijos valdžiai, tiek visuomenei“, – teigia Europos Parlamento narys, pranešėjas Jean-Paulis Gauzesas.

Euro zonos narės iki spalio 15 dienos privalės pateikti Komisijai kitų metų biudžetų projektus, o ši galės reikalauti juos keisti, prireikus netgi vetuoti.

Kai kurie baiminasi, kad taip Briuselis didina savo įtaką ir atima iš šalių teisę spręsti jų finansinius klausimus.

„Manau, kad Parlamentui pavyko pasiekti, jog procedūros būtų palankesnės valstybėms, kad jos turėtų daugiau laiko biudžetui planuoti. Taip pat bus garantuojama, kad Komisija paisytų biudžeto procedūrų valstybėse narėse, tai svarbu demokratijos požiūriu. Kita vertus, pasiekėme, kad ekonominė politika euro zonoje būtų koordinuojama, ir kad tam nebūtų pakenkta“, – sakė Europos Parlamento narė, pranešėja Elisa Ferreira.

Jei Lietuva, kaip planuojama, 2015-aisiais įsives eurą, biudžeto išlaidas taip pat reikės derinti su Komisija.

„Briuselis nenurodinės, koks turi būti Lietuvos biudžetas. Šios procedūros susijusios tik su tuo, kad nebūtų perteklinio išlaidavimo, kuris pagrįstas įplaukomis į Lietuvos biudžetą ir gali sukelti rinkų nepasitikėjimą, finansų krizę ir tuo pačiu paveikti kitas ES šalis“, – aiškina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Europos Parlamentui pavyko pasiekti, kad būtų nagrinėjamas klausimas dėl bendro Europos Sąjungos skolų fondo – jei valstybių skola viršytų 60 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, ją šaliai padėtų apmokėti kitos vyriausybės. Ir nors šiuo klausimu ekspertai savo išvadas pateiks tik po metų, nemažas pasiekimas vien jau tai, kad apie bendrą skolų fondą apskritai kalbama.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Junkerio plano lėšų panaudojimui – nauja įstaiga
    Junkerio plano lėšų panaudojimui – nauja įstaiga

    Efektyviau naudotis Europos strateginio investicijų fondu (EFSI), arba vadinamuoju Junkerio planu, padėtų nauja Nacionalinė skatinamojo finansavimo įstaiga, sako finansų ministrė Rasa Budbergytė. ...

  • Lietuviams trūksta žinių apie taupymą
    Lietuviams trūksta žinių apie taupymą

    Lietuvos didmiesčių gatvėse apstu garbaus amžiaus sulaukusių turistų iš Vakarų Europos. Žiūrint į juos apima jausmas, kad pensija yra tas gyvenimo etapas, kai gali atsipalaiduoti ir būti apdovanotas už visą iki tol atliktą sunkų darbą. ...

    1
  • Vilniuje prasidėjo šildymo sezonas
    Vilniuje prasidėjo šildymo sezonas

    Sostinės savivaldybė pranešė, kad nuo ketvirtadienio pradedamos šildyti mokyklos, darželiai ir sveikatos įstaigos. ...

    2
  • Pieno gamintojų sąskaitas papildys 25 mln. eurų parama
    Pieno gamintojų sąskaitas papildys 25 mln. eurų parama

    Rugsėjo 29 ir 30 dienomis daugiau kaip 26 tūkst. pieno gamintojų pasieks išskirtinio dydžio - beveik 25 mln. eurų - tikslinė parama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...

  • Tyrimas: 4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu
    Tyrimas: 4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu

    Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas. ...

  • Lietuvos bankas perspėja dėl skolinimosi rizikos
    Lietuvos bankas perspėja dėl skolinimosi rizikos

    Būsto rinkos pagyvėjimą skatina sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir istorinių žemumų palūkanų normos. Vis dėlto gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam n...

  • Kaip apsidrausti, kad buto nuomos kainos nepakeltų pagal mėnulio fazę?
    Kaip apsidrausti, kad buto nuomos kainos nepakeltų pagal mėnulio fazę?

    Išsinuomojote butą, o po dviejų mėnesių – lyg iš giedro dangaus – nuomotojas praneša, jog pakelia nuomos kainą. Kaip apsidrausti nuo tokios netikėtos buto šeimininko žinios, ir ką privaloma žinoti, norint i&scar...

  • Lietuvoje populiarėja bendradarbystės erdvės
    Lietuvoje populiarėja bendradarbystės erdvės

    Daugėja laisvai samdomų darbuotojų, todėl natūralu, kad tokia veikla užsiimantiems žmonėms reikia ir vietų, kur būtų galima dirbti. Beveik prieš šešerius metus pasiūlytos bendradarbystės erdvės šiandien tampa vis popul...

  • Seimo pirmininkė: Darbo kodekso pataisos vilkinamos
    Seimo pirmininkė: Darbo kodekso pataisos vilkinamos

    Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto siekis gauti Vyriausybės išvadą dėl naujojo Darbo kodekso pataisų - bandymas žaisti laiku, sako Seimo vadovė Loreta Graužinienė. ...

  • Darbo birža – didžiausia verslo pagalbininkė
    Darbo birža – didžiausia verslo pagalbininkė

    Kas antra maža ir vidutinė Lietuvos įmonė teritorines darbo biržas įvardija kaip įstaigas, labiausiai padedančias plėtoti verslą. Stokodamos darbo jėgos, šalies bendrovės pripažįsta išnaudojančios bene didžiausios Lietuvoje darbo ...

Daugiau straipsnių