Europos Komisija nori pati pertvarkyti bankrutuojančius bankus

Europos Komisija siūlo įsteigti bendrą bankų pertvarkymo sistemą euro zonoje. Ji numato, kad sprendimus dėl bankų pertvarkymo ir uždarymo priims ne valstybės narės, o pati. Šis pasiūlymas kartu su europinė bankų priežiūra, kurią vykdys Europos Centrinis bankas, yra kertiniai euro zonoje kuriamos bankų sąjungos elementai.

Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia“ buvo pirmasis per euro zonos skolų krizę griuvęs tarpvalstybinis bankas. Gelbėjant jį naudoti tiek belgų, tiek prancūzų mokesčių mokėtojų milijonai.
Komisija mano, kad banko „Dexia“, kuris vėliau tapo „Belfius“, pertvarkymas nėra sektinas pavyzdys ir siūlo revoliuciškai naują sistemą. Pagal ją sprendimus dėl bankų pertvarkymo ir uždarymo priimtų Europos Komisija.

„Trūksta greito sprendimų priėmimo gelbėjant bankus. Turime užbaigti tokį susiskaldymą ir įgyti įrankius bankams prižiūrėti kartu, ir, kai reikia, nedelsiant pertvarkyti kartu. Ponai ir ponios, ne kartą buvau pareiškęs įsitikinimą, kad prevencija visada kainuoja pigiau nei atkūrimas“, – sakė Michelas Barnieras, Europos Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas.

Kuriant bankų sąjungą esminis žingsnis jau žengtas – valstybės narės susitarė tarpusavyje ir su Europos Parlamentu dėl bendros euro zonos bankų priežiūros. Ją 2014 m. pradės vykdyti Frankfurte įsikūręs Europos centrinis bankas (ECB).

Dabar Komisija siūlo, kad šiai priemonei nesuveiktus ir bankui atsidūrus ties žlugimo riba jo pertvarkymo imtųsi pati Komisija. Sprendimus jai siūlytų naujai įkurta europinė agentūra – ją sudarytų atstovai iš Europos centrinio banko (ECB), Komisijos ir valstybių narių.

Bankams gelbėti pirmiausiai būtų naudojami akcininkų ir kreditorių pinigai, o jų pritrūkus, būtų galima pasiskolinti iš specialaus fondo.

Jau dabar aišku, kad šiam siūlymui prieštaraus vokiečiai, manantys, kad bankų pertvarka yra tik nacionalinis reikalas. Jie taip pat nenori mokėti į fondą, iš kurio teks gelbėti kitų šalių bankus.

Tarybai pirmininkaujanti Lietuva dėl šio teisės akto bandys rasti kompromisą tarp šalių narių.

„Lietuva yra pasižadėjusi Bankų sąjungą laikyti savo svarbiausiu prioritetu finansų rinkų ir finansų paslaugų  srityje, ir tas prioritetas išlieka, – teigia Rimantas Šadžius, ES pirmininkaujančios Lietuvos finansų ministras. – Labai gerai, kad mes judame į  priekį. Be abejo yra skirtingų pozicijų, kaip tai turėtų atrodyti“.

Tiek bendra priežiūra, tiek jų pertvarkymas yra pagrindinės euro zonoje kuriamos bankų sąjungos dalys. Naujos sistemos tikslas – išvengti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo gelbėjant bankus.