- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos nepriklausoma išorės audito institucija Europos Audito Rūmai planuoja atlikti didžiųjų Europos Sąjungos finansinę paramą gaunančių transporto infrastruktūros plėtros projektų auditą, įskaitant projektą „Rail Baltica“. Europos auditoriai projekto patikrą ketina pradėti šiais metais, o baigti kitąmet.
Audito tikslas – įsitikinti, kad ES paramą gaunantys didieji infrastruktūros plėtros projektai yra tinkamai planuojami.
Šiuo metu visų trijų Baltijos valstybių nacionalinės audito institucijos lygiagrečiai atlieka bendrą projekto „Rail Baltica“ auditą, kurio tikslas – įvertinti projekto vidaus kontrolės sistemos ir viešųjų pirkimų valdymą. Susitarimą dėl bendro audito atlikimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausių auditų institucijų vadovai pasirašė šių metų rugsėjį.
Baltijos šalių nacionaliniai auditoriai šiuo metu vertina, ar projekto „Rail Baltica“ pirkimų ir sutarčių sudarymo ir valdymo modeliai yra pakankamai efektyvūs, kad būtų užtikrintas rezultatyvus ir ekonomiškas projekto įgyvendinimas. Auditas apima laikotarpį nuo 2014 m. iki 2018 m. imtinai, audito ataskaitą planuojama skelbti 2019 m. gruodžio mėnesį.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direkcijos „Rail Baltica“ koordinavimo departamento vyriausiojo finansininko Domanto Čepo, tokio masto auditai ilgalaikėje perspektyvoje visoms projektą vykdančios šalims padės užtikrinti efektyvius projekto valdymo sprendimus ir procesus.
„Auditorių išvados padeda užtikrinti procesų skaidrumą ir pasitikėjimą projektu, o tai savo ruožtu leidžia sumažinti daugumą rizikų dėl projekto ES paramos skyrimo ir tinkamo panaudojimo“, – sakė D. Čepas.
Šiuo metu projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas bendrai finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Lietuvos Respublikos biudžeto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšomis.
Tai bus ne pirmieji „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje išoriniai auditai. 2013 - 2016 m. atskirų projekto veiklų auditus atliko tiek Valstybės kontrolė, tiek Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga, kuri administruoja ES transporto, energetikos ir telekomunikacijų sričių infrastruktūros ir mokslinių tyrimų programas.
Visų atliktų auditų metu auditoriai neturėjo priekaištų viešųjų pirkimų ir pasirašytų sutarčių valdymo procedūroms. Jie pažymėjo, kad konkursų atvirumas leido lengvai suprasti ir įvertinti visus sprendimus.
Buvo nustatyta, kad vidaus kontrolės sistema, susijusi su viešaisiais pirkimais, dokumentų srautais ir išlaidų identifikavimu, veikia gerai ir patikimai ir atitinka ES ir Lietuvos teisės aktus. Be to, audito išvadose pažymėta, kad veiklos atliktos profesionaliai ir greitai.
„Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti13
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...