- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje viešintis Europos Audito Rūmų vadovas Klausas-Heineris Lehne (Klausas Heineris Lėnė) antradienį paragino Europos Sąjungą (ES) reformuoti žemės ūkio politiką ir tvirtino, kad tam skiriami pinigai turi būti siejami su pasiektais rezultatais.
„Manome, kad reikėtų daugmaž reformuoti visą šį sektorių, kad atsirastų galimybė šioje srityje sutaupyti pinigų ir geriau pinigus naudoti“, – žurnalistams sakė aukščiausias Europos Sąjungos (ES) auditorius.
Taip jis kalbėjo tęsiantis ES šalių deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiamečio bendrijos biudžeto 2021 – 2027 metams.
Pasak auditoriaus, dabartinė ES žemės ūkio politika nėra efektyvi.
„Mes labai dažnai remiame žemės ūkio pramonę iš principo, bet neremiame žmonių, kurie dirba žemę, kurie išsaugo kaimą gyvą ateities kartoms“, – kalbėjo pareigūnas.
Klausiamas apie Lietuvos politikų raginimus suvienodinti išmokas visos bendrijos žemdirbiams, K. H. Lehne teigė: „Klausimas dėl vienodų mokėjimų, kad kiekvieno atžvilgiu daugmaž būtų elgiamasi vienodai – tai gana aišku. Bet ką taip pat matome, kad tai turi būti labiau sutelkta, labiau susieta su rezultatais“.
Lietuvos politikai teigia, kad kuo greitesnis išmokų suvienodinimas padidintų šalies žemdirbių konkurencingumą.
Apie tai su K. H. Lehne anksčiau antradienį kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėžusi, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams išlieka toli nuo europinio vidurkio.
Europos Audito Rūmų prezidentas taip pat paragino ES atidžiau stebėti, ar vadinamosios sanglaudos paramos projektai iš tikrųjų kuria pridėtinę vertę. Sanglaudos politikos lėšomis remiami skurdesni bendrijos regionai, siekiant sumažinti jų atsilikimą.
K. H. Lehne teigė, kad ES biudžetas turi būti lankstesnis, norint reaguoti į jo vykdymo metu kylančius iššūkius.
Pasak pareigūno, dabar apie 75 – 80 proc. biudžeto nekinta, nes jis yra griežtai paskirstomas konkrečioms sritimis.
„Jeigu kiltų krizė ar problema ir ES tektų į tai reaguoti, ji paprasčiausiai neturėtų tam pinigų, nes biudžeto struktūroje trūksta lankstumo“, – kalbėjo jis.
Auditorius taip pat perspėjo, kad ES susidurtų su „rimta problema“, jeigu iš bendrijos pasitraukianti Jungtinė Karalystė nuo balandžio nustotų mokėti įnašus į dabartinį 2014 – 2020 biudžetą.
Prezidentė susitikime su K. H. Lehne teigė, kad būsimajame ES biudžete Lietuvai planuojamas finansavimas nėra teisingas, nes šaliai tenkančios lėšos mažėja. Lietuva siekia, kad ES parama būtų mažinama laipsniškai.
D. Grybauskaitė pabrėžė būtinybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus ES finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymą iki pat projekto pabaigos, jam įgyvendinti skiriant tokią sumą, kuri atitiktų realius poreikius, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.
Susitikime taip pat kalbėta apie kitus esminius infrastruktūros objektus, tokius kaip „Rail Baltica“, ir jų atspindį Europos biudžete. Lietuva siekia, kad būtų užtikrintas šių projektų finansavimas iš ES biudžeto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...