- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vizitą Lietuvoje baigiančios Europos Parlamento (EP) delegacijos vadovė sako pasigendanti pagrindimo dėl Vyriausybės prašomų lėšų Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui naujoje finansinėje perspektyvoje.
Vokietijos politikė Ingeborga Grassle (Ingeborga Greslė) penktadienį Vilniuje pareiškė, kad Lietuva turėtų ne tik daugiau prisidėti finansiškai, bet ir įsipareigoti ateityje laiku atlikti jėgainės demontavimo darbus.
„Buvo pasakyta, kad reikalinga lėšų suma yra apie 780 mln. eurų. Šis skaičius nebuvo pateiktas su papildomomis detalėmis, aš norėčiau gauti daugiau detalių. Tai yra didelė pinigų suma, ir tai bus priedas prie struktūrinių fondų. (...) Mano nuomone, Lietuva turėtų daugiau prisidėti ne tik finansiškai, bet ir įsipareigoti dėl būsimų jėgainės demontavimo darbų“, – penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė I. Grassle.
„Biudžeto kontrolės komitetas yra susirūpinęs, kad kol nemato konkrečių jėgainės uždarymo žingsnių, šiuo metu mes to nematome“, – pridūrė ji.
Be ES donorų pinigų, branduolinės jėgainės uždarymas finansuojamas ir iš nacionalinio fondo – jo įnašas tiek iki šiol , tiek iki 2038 metų turėtų siekti 14 proc. projektų vertės.
Pasak EP delegacijos narės, Lietuva Ignalinos AE uždarymui ateityje turėtų pasirinkti geriausius įmanomus partnerius.
„Bus iššūkis pasirinkti tarptautinį konsorciumą, susidedantį iš kelių įmonių, o ne vieną bendrovę. Šiam projektui jums reikia geriausių kompetencijų. Visa kita yra pasitikėjimo klausimas“, – sakė EP narė, paklausta, kokios įtakos neseniai Seimo priimtas įstatymas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų gali turėti Rusijos valdomai bendrovei „Nukem“, ateityje dalyvaujant Ignalinos AE uždarymo projektuose.
Energetikos ministerija skaičiuoja, kad Ignalinos AE uždarymui iš viso dar reikės 1,3 mlrd. eurų, o 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje – apie 780 mln. eurų.
Pirminis Europos Komisijos (EK) pasiūlymas dėl 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje IAE uždarymui skiriamų lėšų turėtų būti pateiktas gegužės pradžioje. Vasarį Lietuvoje viešėjęs EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) teigė, kad būsimame ES biudžete turi būti numatytas Ignalinos AE uždarymo finansavimas.
Jėgainės AE uždarymui nuo 2007-ųjų metų ES jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų: 2014-2020 metais – 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.
Šiais metais planuojama skelbti per 100 mln. eurų vertės mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybų konkursą. Be to, 2018–2019 metais tęsiami panaudoto branduolinio kuro, kietųjų radioaktyvių atliekų saugyklų bei labai mažo aktyvumo atliekyno projektai.
Taip pat bus pradėti 1-ojo bloko reaktoriaus ir kitos įrangos išmontavimo darbai.
Dabar pagrindiniai Ignalinos AE uždarymo rangovai yra Rusijos „Rosatom“ valdoma Vokietijos įmonė „Nukem“ ir Vokietijos bendrovė GNS, gaminusi kuro konteinerius.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų.
Z. Balčytis: dėl lėšų vyks didelė kova
Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis sako, kad Europos institucijose vyks „didelė kova“ dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui skiriamos paramos būsimoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Pasak Z. Balčyčio, procesas bus sunkus dėl „Brexit“, tačiau Lietuva neketina nuleisti rankų.
„Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos. Didžiosios Britanijos pasitraukimas mums (ES – BNS) kainuos apie 15 mlrd. eurų kasmet ir daugelis kitų dalykų. Mes, Lietuvos politikai, nenuleisime rankų ir mėginsime įtikinėti, kad esame išskirtinė valstybė, kuri turi milžinišką objektą, niekas daugiau tokių neuždarinėja ir vargu ar artimiausiu metu uždarys“, – BNS penktadienį Vilniuje teigė EP Biudžeto kontrolės komiteto narys Z. Balčytis.
Jis kartu su Europos Parlamento delegacija šią savaitę apsilankė Ignalinos AE bei susitiko su politikais, Vyriausybės atstovais.
„Viliuosi, kad po mūsų atėję politikai toliau aiškiai supras, kad mes, nedidelė valstybė, negalime tokio projekto finansuoti vieni. Reikia aiškinti, kad šito objekto uždarymo atidėjimas, pats konservavimas gali kainuoti brangiau ir kelia grėsmę ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir aplinkinių šalių gyventojams“, – kalbėjo Z. Balčytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...