Estija dalyvaus ES finansinio stabilumo fonde

Estijos parlamentas pagaliau patvirtino šalies dalyvavimą Europos Sąjungos finansinio stabilumo fonde. Estai šiam skolų kamuojamų valstybių gelbėjimo fondui turės paskirti apie aštuonis procentus šalies bendrojo vidaus produkto.

Sprendimą lėmė apie du trečdalius parlamentarų. Dabar Estija, kuri vis dar lieka naujausia euro zonos nare, turės sumokėti 150 milijonų eurų pradinį įnašą. O vėliau teks garantuoti, kad reikalui esant iš valstybės biudžeto bus skirta daugiau nei milijardas eurų. Ši suma rezervuota toms euro zonos šalims, kurios spaudžiamos skolų bus priverstos kreiptis finansinės pagalbos. Analitikai skaičiuoja, kad Estijos įnašas į Europos stabilumo fondą sudarys apie aštuonis procentus šalies bendrojo vidaus produkto.

„Tai geriausias būdas išspręsti mūsų problemas. Daugelis jų yra Europos problemos ir turi būti sprendžiamos europiniu lygiu“, – sako finansų ministras Jurgenas Ligi.

Estija yra viena iš paskutinių euro zonos narių pagaliau patvirtinusių savo dalyvavimą gelbėjimo fonde. Po recesijos, ištirpinusios estų atlyginimus, daug žmonių šalyje nepritaria vyriausybės politikai. Parlamentui svarstant Estijos dalyvavimą fonde, pastatą apsupo protestuotojai, kurie dar sykį primena – vyriausybė turi jausti atsakomybę.

„Jų rankose milžiniškos pinigų sumos, kurias turės mokėti Estijos mokesčių mokėtojai. Štai kodėl nepritariu tam“, – teigia žurnalistų kalbinta moteris.

Europos stabilumo mechanizmas skirtas nuolatiniam Europos krizių valdymui. Fondas reikalui esant gelbės į bėdą patekusias šalis, kad išsaugotų finansinį euro zonos stabilumą. Sutartis dėl šio fondo buvo pasirašyta šių metų pradžioje.


Šiame straipsnyje: euraseuro zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių