ES pinigai panaudoti – ledo nėra

Nori ledo ir dėžių

Lietuvos žuvininkystės sektorius gauna didžiules lėšas iš Europos Sąjungos jūrinio ir žuvininkystės fondo. Bet taip ir nesugebėta įsirengti tinkamo ledo generatoriaus.

Nors Klaipėdoje yra už ES lėšas pastatytas ledo cechas su dviem ledo generatoriais ir ledo saugykla.

Ledo generatorių kažkada statė Vakarų Lietuvos žuvies ir žuvininkystės produktų konfederacija. Bet po ilgo teismų proceso ledo cechas pagal 2013 metų Lietuvos Aukščiausiojo teismo galutinę ir neskundžiamą sutartį buvo perduotas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui.

Už ES lėšas statytas 20 tonų ledo per parą galintis gaminti cechas aukcionui buvo perduotas veltui. Gamink ledą, pardavinėk žvejams ir skaičiuok pelnus. Bet ne.

Dar šių metų birželį dalis žvejų žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei rašė, kad „didžiulę ledo gamyklą aukcionas pavertė sandėliu. Iš dviejų ledo generatorių veikia tik vienas ir gamina labai nedidelį kiekį ledo, kurio užtenka tik aukciono reikmėms, o žvejams ledo beveik nelieka“.

Teigiama, kad ledo generatorius ledu aprūpina 1-2 žvejybos laivus, kai Baltijos jūroje yra apie 30 žvejybos laivų, kurie priklauso Lietuvos žvejams. Dalis žvejų iškėlė prielaidą, kad dėl ledo stygiaus jie per parą negali sugauti apie 10 tonų menkės kvotų. Todėl nieko nuostabaus, kad Lietuvos menkių kvotos nėra išgaudomos.

Lietuvos žvejams per metus reikia apie tūkstantį tonų ledo. Taip pat jie reikalauja, kad būtų aprūpinti ledo termokonteineriais ir žuvų transportavimo dėžėmis, kurios kažkada taip pat buvo pirktos už ES paramos lėšas.

Prašo įvesti tvarką

Po tokio kreipimosi, žvejai liepą gavo žemės ūkio viceministro Sauliaus Jakimavičiaus raštą, kur jis nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovybę prašydamas paaiškinimų dėl ledo gamybos. Kažkokie posėdžiai vyko, kažką aptarinėjo, žvejus ignoravo - į posėdžius aukcione jų nekvietė, apie priimtus sprendimus nepranešė.

Atėjo rugsėjo pirmoji – žvejybos sezono pradžia, o ledo kaip nėra, taip nėra.

Nenorėdami stabdyti žvejybos, žvejai ledą transportuoja iš Latvijos. Kiek tai kainuoja žvejams - niekam nerūpi. Kaip ir nerūpi tai, kad toks neūkiškumas smarkiai kenkia Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui, nes žvejai yra jos dalis. Neatsitiktinai dalis Lietuvos žvejų savo laivų prieglaudos uostu pasirinko Liepoją. Ir tokių iš Klaipėdos uosto bėgančių žvejų kasmet daugėja.

Neapsikentę susiklosčiusia situacija Dalis žvejų šių metų rugpjūčio 22 dieną žemės ūkio ministrei V.Baltraitienei parašė dar vieną raštą. Jie kėlė klausimą, kodėl aukcionui pertvarkyti panaudojus didžiules ES fondų lėšas, taip ir nesurasta galimybių susitvarkyti ledo generatorių, kad jis gamintų ledą ir žvejams.

„gerb. ministre, eilinį kartą kreipiamės į Jus ir prašome įveskite tvarką aukcione. Norime priminti, kad pirminiame aukciono statybos etape iš Lietuvos biudžeto buvo panaudota 5,6 mln. litų. Aukciono rekonstrukcijai papildomai buvo panaudota dar 5 mln. litų. Tai yra apie 3,07 mln. eurų žvejų bendruomenei skirtų lėšų. Tačiau naudos, galima sakyti, iš paramos lėšų žvejams jokios“, - teigiama kreipimesi į žemės ūkio ministrę.

Kas atsako už ledą?

Tam, kad aukcionas galėtų pagaminti reikiamą kiekį ledo, žvejų skaičiavimais, reikia ašarų – vos 50 tūkst. eurų cecho remontui.

Per savaitę aukcionas iš žvejų superka vos 1-2 tonas menkių, kai jie jų sugauna iki 70 tonų. Žvejai buvusiam aukciono direktoriui Ernestui Doržinkevičiui siūlė įrengti dvi menkių filetavimo linijas. Buvo įrengta tik viena. Nors panaudotos didžiulės lėšos aukcionui rekonstruoti, jo sąryšis su žvejais itin menkas. Jis sustiprėtų, jei aukcionas imtųsi gaminti žvejams taip reikalingą ledą.

Naujasis valstybės valdomo Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovas Artūras Sabaliauskas atsisakė bendrauti tiesiogiai, nurodė, kad klausimai turi būti pateikiami raštu. „Klaipėdos“ dienraštis jau turi patirties, kai pateikus ankstesniam aukciono vadovui klausimus raštu į juos atsakė privataus laikraščio redaktorė. Tai šių eilučių autoriaus nuomone, kirtosi tiek su žurnalistikos, tiek su valstybinės valdomos bendrovės vadovo bendravimo su žiniasklaida etika.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus teigė, kad pagal savo pareigybines instrukcijas nebegali daryti jokios įtakos Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veiklai.

„Kol buvau aukciono tarybos pirmininkas turėjau įtaką jame. Tarybą pakeitė valdyba, kuriai vadovauja žemės ūkio viceministrė Lina Kujelytė. Aš toje valdyboje nesu. Todėl pagal įtaką aukcionui esu niekas“, - aiškino V.Petkus.

Apie tai, kad žvejams susidarė problema dėl ledo, V.Petkus, kaip valstybės atstovas kuruojantis žvejybą Baltijos jūroje, teigė girdėjęs.

„Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione lankėsi žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė. Sabaliauskas ir man, ir ministrei sakė, kad yra išbalansuotas darbas dėl ledo gamybos. Jis nežino kam ir kiek reikia ledo. Manau, kad žvejai prieš savaitę ar dvi turėtų pateikti paraiškas, kiek ir kokiomis dienomis norės ledo. Dabar aukciono vadovas guodžiasi, kad jokių paraiškų dėl ledo negavo“, - situaciją apibudino V.Petkus.

Tokią V.Petkaus apibudintą situaciją galima būtų suprasti, kaip nesusikalbėjimą, jei ne ta aplinkybė, kad žvejai problemą dėl ledo generatoriaus Žemės ūkio ministerijos lygiu kelia nuo birželio mėnesio, o ledą iš Latvijos yra priversti pirkti ne tik šiemet, bet ir praėjusiais metais.