- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
ES nesugeba suvaldyti netinkamo europinės paramos panaudojimo, sudarančio milijardus eurų kasmet, ir susigrąžina vos 15 proc. iššvaistytų lėšų, teigia ES Audito rūmai.
Susigrąžina tik ašaras
Netinkamas Bendrijos lėšų panaudojimas (jos skiriamos daugiausia ūkininkams ir skurdesniems Sąjungos regionams) 2017 m. sudarė 391 mln. eurų, skaičiuoja ES kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Pasak naujienų agentūros ELTA, panašios sumos buvo iššvaistytos ar pasisavintos ir ankstesniais metais. Tačiau po OLAF aptiktų pažeidimų ES valstybėse narėse vos 45 proc. atvejų įtariamiesiems buvo pareikšti kaltinimai, tokias tyrimo išvadas skelbia ES Audito rūmai. 2012–2016 m. ES susigrąžino maždaug tik 15 proc. iššvaistytų ar pasisavintų lėšų.
Nors atskleisti sukčiavimo ar netinkamo panaudojimo atvejai yra nedideli, palyginti su metiniu ES biudžetu, siekiančiu 140 mlrd. eurų, auditoriai tikino, kad skaičiai, tikėtina, yra smarkiai mažesni nei realūs, nes informacijos dalijimosi tarp ES šalių mechanizmai yra labai neefektyvūs.
ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos manymu, dėl į europinį biudžetą nusitaikiusių ar sudėtingas sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio schemas kuriančių sukčiautojų nacionaliniai biudžetai kasmet praranda mažiausiai 50 mlrd. eurų. Ir nusikaltėliai jaučiasi puikiai, mat žino, kad turi neprastas galimybes susižerti iš nusikaltimų pelną, nes teisėsaugos veikla ES vis dar vykdoma nenuosekliai.
Grobsto ir politikai
Auditoriai ragino Europos Komisiją suteikti daugiau galių OLAF. Pati Komisija patikino pasiryžusi kovoti su sukčiavimu, tačiau pripažino, kad OLAF išvadų įgyvendinimas nacionalinių lygiu yra tikras iššūkis.
ES Audito rūmai pasveikino sprendimą nuo 2021 m. įkurti Europos prokuratūrą, tirsiančią ES lėšų iššvaistymo bylas, tačiau akcentavo, kad nepakankamas tokios prokuratūros finansavimas gali reikšti, kad Bendrijos institucija vis tiek priklausys nuo nacionalinių institucijų.
Kai kuriais atvejais, teigė OLAF, ES parama buvo iššvaistyta šalių politikų, jų šeimų ar su jais susijusių asmenų. Tai yra tikra problema, sakė kovos su sukčiavimu tarnybos atstovai, nes būtent valstybių institucijos yra atsakingos už sukčiavimo tyrimus.
Europos prokuratūra bus dviejų lygių – centrinio ir nacionalinio. Centrinį lygį sudarys Europos vyriausiasis prokuroras, 21 Europos prokuroras (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės), iš kurių du bus Europos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, taip pat administracijos direktorius ir specialūs techniniai darbuotojai ir tyrėjai. Decentralizuotą lygį sudarys Europos deleguotieji prokurorai, dirbantys dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nacionaliniu lygiu vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas bus prižiūrimi centralizuotai.
Europos prokuratūra
Kol kas vykdyti baudžiamuosius tyrimus dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą gali tik nacionalinės institucijos ir tik savo šalyse. Tačiau dažnai nusikaltimai grobstant ES biudžetą vyksta keliose šalyse ir patenka į kelių valstybių jurisdikciją.
2021-aisiais, kai ji bus iki galo įkurta, vienoje vietoje bus sutelktos ekspertinės žinios ir patirtis, Europos prokuratūra veiks visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kaip viena tarnyba. Ji galės greitai imtis tarpvalstybinių veiksmų ir tokiais atvejais nereikės pradėti ilgai trunkančių teisminio bendradarbiavimo procedūrų.
Europos prokuratūros planuose numatyta tirti sukčiavimo atvejus pasisavinant ES lėšas, didesnes kaip 10 tūkst. eurų, taip pat su sudėtingomis sukčiavimo PVM schemomis, kai padaryta žala viršija 10 mln. eurų. Tikimasi, kad Europos prokuratūra sėkmingiau vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir susigrąžins daugiau pasisavintų pinigų.
Naujosios prokuratūros veikloje dalyvaus Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija. Tačiau naujoji teisėsaugos institucija neturės galios Vengrijoje, Lenkijoje, Airijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, kurios atsisakė prisidėti prie Europos prokuratūros įkūrimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui2
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...