ES paramos plovėjai – kaip žuvys vandenyje

Susigrąžina tik ašaras

Netinkamas Bendrijos lėšų panaudojimas (jos skiriamos daugiausia ūkininkams ir skurdesniems Sąjungos regionams) 2017 m. sudarė 391 mln. eurų, skaičiuoja ES kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Pasak naujienų agentūros ELTA, panašios sumos buvo iššvaistytos ar pasisavintos ir ankstesniais metais. Tačiau po OLAF aptiktų pažeidimų ES valstybėse narėse vos 45 proc. atvejų įtariamiesiems buvo pareikšti kaltinimai, tokias tyrimo išvadas skelbia ES Audito rūmai. 2012–2016 m. ES susigrąžino maždaug tik 15 proc. iššvaistytų ar pasisavintų lėšų.

Nors atskleisti sukčiavimo ar netinkamo panaudojimo atvejai yra nedideli, palyginti su metiniu ES biudžetu, siekiančiu 140 mlrd. eurų, auditoriai tikino, kad skaičiai, tikėtina, yra smarkiai mažesni nei realūs, nes informacijos dalijimosi tarp ES šalių mechanizmai yra labai neefektyvūs.

ES Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos manymu, dėl į europinį biudžetą nusitaikiusių ar sudėtingas sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčio schemas kuriančių sukčiautojų nacionaliniai biudžetai kasmet praranda mažiausiai 50 mlrd. eurų. Ir nusikaltėliai jaučiasi puikiai, mat žino, kad turi neprastas galimybes susižerti iš nusikaltimų pelną, nes teisėsaugos veikla ES vis dar vykdoma nenuosekliai.

Grobsto ir politikai

Auditoriai ragino Europos Komisiją suteikti daugiau galių OLAF. Pati Komisija patikino pasiryžusi kovoti su sukčiavimu, tačiau pripažino, kad OLAF išvadų įgyvendinimas nacionalinių lygiu yra tikras iššūkis.

ES Audito rūmai pasveikino sprendimą nuo 2021 m. įkurti Europos prokuratūrą, tirsiančią ES lėšų iššvaistymo bylas, tačiau akcentavo, kad nepakankamas tokios prokuratūros finansavimas gali reikšti, kad Bendrijos institucija vis tiek priklausys nuo nacionalinių institucijų.

Kai kuriais atvejais, teigė OLAF, ES parama buvo iššvaistyta šalių politikų, jų šeimų ar su jais susijusių asmenų. Tai yra tikra problema, sakė kovos su sukčiavimu tarnybos atstovai, nes būtent valstybių institucijos yra atsakingos už sukčiavimo tyrimus.

Europos prokuratūra bus dviejų lygių – centrinio ir nacionalinio. Centrinį lygį sudarys Europos vyriausiasis prokuroras, 21 Europos prokuroras (po vieną iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės), iš kurių du bus Europos vyriausiojo prokuroro pavaduotojai, taip pat administracijos direktorius ir specialūs techniniai darbuotojai ir tyrėjai. Decentralizuotą lygį sudarys Europos deleguotieji prokurorai, dirbantys dalyvaujančiose valstybėse narėse. Nacionaliniu lygiu vykdomi tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas bus prižiūrimi centralizuotai.

Europos prokuratūra

Kol kas vykdyti baudžiamuosius tyrimus dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų ir vykdyti kaltininkų baudžiamąjį persekiojimą gali tik nacionalinės institucijos ir tik savo šalyse. Tačiau dažnai nusikaltimai grobstant ES biudžetą vyksta keliose šalyse ir patenka į kelių valstybių jurisdikciją.

2021-aisiais, kai ji bus iki galo įkurta, vienoje vietoje bus sutelktos ekspertinės žinios ir patirtis, Europos prokuratūra veiks visose dalyvaujančiose valstybėse narėse kaip viena tarnyba. Ji galės greitai imtis tarpvalstybinių veiksmų ir tokiais atvejais nereikės pradėti ilgai trunkančių teisminio bendradarbiavimo procedūrų.

Europos prokuratūros planuose numatyta tirti sukčiavimo atvejus pasisavinant ES lėšas, didesnes kaip 10 tūkst. eurų, taip pat su sudėtingomis sukčiavimo PVM schemomis, kai padaryta žala viršija 10 mln. eurų. Tikimasi, kad Europos prokuratūra sėkmingiau vykdys baudžiamąjį persekiojimą ir susigrąžins daugiau pasisavintų pinigų.

Naujosios prokuratūros veikloje dalyvaus Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija. Tačiau naujoji teisėsaugos institucija neturės galios Vengrijoje, Lenkijoje, Airijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Danijoje, kurios atsisakė prisidėti prie Europos prokuratūros įkūrimo.