E.Račius: norėdama patraukti Kataro dėmesį Lietuva turės stengtis

Politologas Egdūnas Račius vertindamas prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą Katare teigia, kad Lietuva turės labai stengtis norėdama patraukti ir išlaikyti šios dujų ištekliais turtingos Persijos įlankos valstybės dėmesį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius E.Račius taip pat pažymėjo, kad iki šiol nei Lietuvos, nei islamiškų Persijos įlankos regiono valstybių atstovai nerodė didelio susidomėjimo vieni kitais.

„Klausimas, ar šis vizitas gali būti matomas kaip toks, kuris galbūt pravers dureles? Atsakymas toks: jei Lietuva iš tikrųjų pradės desperatiškai ieškoti dujų tiekėjo, tai, matyt, tokių vizitų gali būti daug daugiau į visas puses, tame tarpe ir arabų valstybes. Galbūt to išdavoje užsimegs kažkokie ryšiai, bendradarbiavimas pirmiausia, aišku, ekonominėje, prekybos plotmėje, galbūt ir investicijų“, - BNS sakė E.Račius.

Anot jo, ekonominio bendradarbiavimo Kataru perspektyvos iš esmės priklausys tik nuo pastangų Vilniuje ir nuo to, ar dujų tiekimo diversifikacijos į būsimą terminalą Klaipėdoje siekiančios Lietuvos pasiūlymai bus ekonomiškai patrauklūs.

„Tik labai aktyvių, nuoseklių ir daug energijos bei lėšų reikalaujančių pastangų išdavoje galima tikėtis sąlyginės reikšmės, jei tai, ką mes pasiūlysime Katarui bus ekonomiškai naudinga. Kitaip tariant, mes galime ten važinėti nors ir kas savaitę, spausti rankas, žemai lenktis ir gražiai čiulbėti, bet jei jie nematys ekonominės naudos, jie tikrai neapsiims. Mes esame pernelyg toli, nykštukai, neįdomūs ir nebent didesnio regioninio judesio kontekste, ar tai būtų su lenkų dujų terminalu, tai galėtų patraukti Katarą. Aišku, jei mes pasiūlysime, kad labai brangiai pirksime, tokiu atveju Kataras irgi galėtų susigundyti“, - kalbėjo VDU profesorius.

Anot E.Račiaus, jau būta ir anksčiau pavienių bandymų užmegzti ekonominius santykius Persijos įlankos regione.

„Prieš du dešimtmečius tuometinis ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius vyko į kelias Persijos įlankos arabų valstybes, tame tarpe Kuveitą. Pavieniai ir nenuoseklūs mėginimai jau buvo daryti. Bet čia labai geras ir simptomatiškas pavyzdys to, kad nebuvo poreikio. Viena vertus, Lietuva buvo per maža, silpna ir per toli kaip nors plėtoti dvišalius ir daugiašalius ryšius, nes nebuvo suinteresuotumo. Nebuvo valios ne tik iš Lietuvos, bet ir iš arabų valstybių pusės“, - ligšiolines pastangas užmegzti ryšius su arabų pasaulių apibūdino E.Račius.

Dėl tokios situacijos jis priekaištavo ir Užsienio reikalų ministerijai pažymėjęs, kad vienintelė Lietuvos diplomatinė atstovybė arabų pasaulyje yra Egipte."Šia prasme akivaizdu, kad mes tų valstybių akyse neegzistavome ir, ko gero, dar neegzistuojame. Lietuva turi vienintelę ambasadą arabų pasaulyje Egipte.

Aišku, galima sakyti, kad Egiptas stambi, svarbi valstybė. Kitaip tariant, mes turime nesidomėjimo vienas kitu istoriją. Pavienių pamėginimų būta, bet nieko konstruktyvaus„, - teigė arabų šalių ekspertas.“Jeigu dar šiek tiek akmenėlių pamėčius į Užsienio reikalų ministerijos daržą, tai pažiūrėjus, kad du trečdalius, o gal tris ketvirtadalius pasaulio žmonijos kuruoja tik trys asmenys departamente, tai iš tikrųjų yra labai juokinga", - pridūrė jis.

Pasak jo, šiuo metu neverta kalbėti ir apie platesnį kultūrinių mainų kontekstą, nes „iš mūsų pusės nėra pajėgumų, o iš jų pusės tikrai nėra intereso“.Eksperto teigimu, musulmoniškas ir konservatyvus Kataras nėra savo įtaka Persijos įlankos regione išsiskirianti valstybė, tačiau jis pasauliniame kontekste pastaruoju metu daug energijos skiria įvaizdžio apie save kūrimui.„Kataras save pozicionuoja kaip stabilią ir patikimą šalį, galbūt ir partnerę, su kuria galima turėti ryšių. Pirmiausiai, aišku, tai yra adresuota Vakarų Europos valstybėms, Jungtinėms Valstijoms, kad jos priimtų jį į savo artimesniųjų klubą“, - teigė politologas.

Pasak jo, jei bendradarbiavimas vis dėlto imtų plėtotis, Katarui nebūtų svarbu, kad Lietuva yra katalikiška valstybė, nes svarbiausi tokiuose santykiuos būtų ekonominiai interesai. Tačiau, pasak politologo, nesusišnekėjimas buitiniame lygmenyje būtų tikėtinas.

„Jei mūsų pareigūnams, žemesnio lygio ministerijų darbuotojams teks dirbti, bendrauti su žmonėmis, kurie yra iš kitos kultūrinės terpės, tai nesusišnekėjimo - pradėkime nuo buitinio nesusišnekėjimo - bus. Kad tokio nesusišnekėjimo bus daug ir jame bus prarasta daug laiko, lėšų ir bus daug įtampos, tokią galimybę aš tikrai numatau“, - sakė E.Račius.

Sekmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos delegacija išvyko į Katarą, kur su šios šalies vadovais aptarė galimybes tiekti suskystintąsias dujas į terminalą Klaipėdoje. Šis terminalas siekiant atsikratyti vienašališkos priklausomybės nuo Rusijos dujų, tikimasi, pradės veikti 2014 metais.

Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, su šia Arabijos pusiasalio šalimi ir didžiausia pasaulyje suskystintųjų dujų tiekėja „pirmąkart per 20 - metų užmegzti realūs ekonominio bendradarbiavimo santykiai“. Pranešama, kad Lietuvos ir Kataro vadovai sutarė sudaryti galimybes abipusiai naudingam ekonominiam šalių bendradarbiavimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių