- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, mano Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei.
„Aš manau, kad „Gazprom“ turi ko bijoti. Mūsų tikslas yra, kad mūsų vartotojai už dujas mokėtų kuo mažiau, tuo pačiu apsaugoti ir savo valstybės energetinę nepriklausomybę, energetinį saugumą užtikrinti. Pastatę terminalą mes jau galime derėtis su bet kuo ir tai užtikrina, kad mes gauname geriausias kainas - ar tai būtų „Gazprom“, ar tai būtų suskystintos dujos“, - penktadienį interviu LRT radijui sakė R.Masiulis.
Anot jo, Lietuva, esant reikalui, galėtų išsiversti be rusiškų dujų, o sutarties su „Gazprom“ nebūtina pratęsti.
„Viskas priklausys nuo sąlygų, dabar žiūrėsim, kas duos geriausias sąlygas. (...) Mes galime pilnai išsiversti ir be „Gazprom“, ypač, kad dujų vartojimas mažėja“, - aiškino energetikos ministras.
R.Masiulis tikino, kad ES turi galimybių dar labiau sumažinti dujų vartojimą ir tokiu būdu suduoti smūgį Rusijos koncernui.
„Europos Sąjunga turi ypatingai efektyvų ginklą prieš „Gazprom“, kuris dar nėra pilnai panaudotas - tai yra energetinis efektyvumas. Yra paskaičiuota, kad Europos Sąjunga, norėdama ir nukreipdama savo investicijas į efektyvesnį energijos naudojimą, galėtų apie 60 proc. sumažinti dujų vartojimą. Įsivaizduokit, jei visa Europa sumažintų savo vartojimą 60 proc., koks tai būtų smūgis „Gazprom“, - aiškino R.Masiulis.
Be to, energetikos ministras teigė, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje tikisi Stokholmo arbitražo sprendimo dėl 1,5 mlrd. eurų vertės Lietuvos Vyriausybės ieškinio „Gazprom“.
„Turėtų svarstymas būti šią vasarą šios bylos, o sprendimo mes tikimės arba šių metų pabaigoje, arba sekančių metų pradžioje. Yra tikrai nemaža suma - 1,5 mlrd. eurų“, - sakė R.Masiulis.
Vyriausybė arbitraže reikalauja „Gazprom“ vartotojams grąžinti permoką už dujas, per didele kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Procesas inicijuotas 2012 metais praėjusios Vyriausybės.
Tikėtina, kad siekdamas paveikti Stokholmo arbitražą, o galbūt ir Europos Komisiją, kuri grasino nubausti „Gazprom“ už per dideles dujų kainas Rytų Europos klientams, Rusijos koncernas pernai gegužę 21 proc. sumažino dujų kainą bendrovei „Lietuvos dujos“.
Europos Komisija atlieka antimonopolinį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje. 2012 metų rugsėjį pradėto tyrimo išvados iki šiol nepaskelbtos - jis pradėtas dėl įtariamų, kad koncernas taiko per dideles kainas Europos klientams, įskaitant ir Lietuvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...