- Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos „Panorama“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maždaug po metų dalies vakarinio Vilniaus pakraščio nebedarkys aukštos įtampos elektros linijos. Jos bus nutiestos po žeme. Tačiau, anot energetikų, požeminiai kabeliai yra tokie brangūs, kad juos sau leisti gali tik vienas kitas didmiestis. O įsivaiduoti Lietuvą be įprastų elektros stulpų ir linijų dar tikrai per anksti.
Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa – viena iš nedaugelio atkarpų, kurioje visai netrukus nebeliks elektros stulpų ir laidų. Nuo Karoliniškių pakraštyje esančio stulpo iki Viršuliškių transformatorių pastotės aukštos įtampos linija bus po žeme. Pirmiausia todėl, kad šešių eismo juostų greitkelis buvo suprojektuotas ir dabar tiesiamas būtent po šia linija. Miestui nereikia išpirkti privačios žemės, bus naudos ir gyventojų sveikatai. Sunkiau nebent aplinkkelį tiesiantiems kelininkams.
„Mums buvo didelis apsunkinimas, kadangi mes negalime vykdyti ištisinio objekto statybos, kaip pastebit, tos elektros linijos trukdo pačiai kelio statybai. Tokia didelė problema mums, kaip „Kauno tiltams“, yra pirmą kartą ir kadangi darbas buvo labai susietas, „Kauno tiltai“ dalyvavo ir „Litgrid“ paskelbtame konkurse, laimėjo, ir vykdo kartu su savo partneriais tuos darbus“, – sako AB „Kauno tiltai“ Energetikos aikštelės vadovas Edmundas Montvilas.
Elektros linija po žeme gula į specialių gelžbetonio blokų trasą. Ją kelininkai jau įpusėjo. Iki kitų metų lapkričio stulpų turėtų nebelikti šiek tiek ilgesnėje negu 3 kilometrų atkarpoje iki pat Viršuliškių. Aukštos įtampos elektros linijų šeimininkai sako, kad nutiesti kilometrą elektros kabelio kainuoja nuo penkių iki dešimties kartų brangiau už oro linijos kilometrą, todėl kabeliai tiesiami tik užsakovo pinigais.
„Mes su malonumu panaikintume oro linijas ir sukabeliuotume , bet tai yra labai brangu, labai brangus malonumas, todėl kabeliuojam tik išimtinais atvejais. Kai yra tokie projektai, tokie užsakymai, tai moka pats užsakovas. Jeigu turim Vilnių, tai Vilniaus savivaldybė. Aišku, to gali pageidaut ir bet kuris fizinis asmuo ar įmonė“, – teigia AB „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.
Nedidelė aukštos įtampos linijos atkarpa po žeme dabar tiesiama Klaipėdos uosto prašymu. Sostinės savivaldybei elektros linijos perkėlimas po žeme ties Vakariniu aplinkkeliu kainuos apie 70 milijonų litų. Pasak V. Poderio, įmonės ar gyventojai dažniau prašo nutiesti žemesnės įtampos skirstomųjų tinklų kabelį. Tačiau ištikus avarijai juos sutvarkyti trunka kur kas ilgiau, nei prijungti nutrūkusią oro liniją.
Iš daugiau kaip 6000 kilometrų aukštos įtampos elektros linijų, požeminių kabelių Lietuvoje tėra 45 kilometrai. Perkelti po žeme visas aukštos įtampos linijas kainuotų apie 7 su puse milijardo litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio1
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...