- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę, vasario 20-26 d., „Nord Pool" biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina siekė 31,99 eurus už megavatvalandę (EUR/MWh). 16 proc. kainų smuktelėjimą lėmė pigesnės elektros importas iš Šiaurės šalių ir išaugusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių Baltijos šalyse.
Lietuvoje importuota 69 proc. suvartotos elektros, 23 proc. iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 16 proc. - iš Švedijos, 12 proc. - iš Lenkijos ir 49 proc. - iš trečiųjų šalių. Visose Baltijos šalyse vėjo elektrinės pagamino 70 proc. daugiau, o hidroelektrinės - ketvirtadaliu daugiau. Lietuvoje vėjo jėgainių gamyba augo daugiau nei du kartus.
Mažesnei kainai įtakos turėjo ir šylantys orai - praėjusią savaitę buvo suvartota 3 proc. mažiau elektros. Mažesnis suvartojimas lėmę ir mažesnę šiluminių elektrinių gamybą - Baltijos šalyse ji smuko ketvirtadaliu. Vasario 24 d., kai buvo minima Estijos nepriklausomybės diena, suvartojimas buvo apie penktadalį mažesnis nei įprastą darbo dieną.
„NordPool" sistemos vidutinė kaina sumažėjo beveik 7 proc. iki 29,84 EUR/MWh. Visose Baltijos jūros regiono valstybėse kainos smuko dėl sumažėjusio vartojimo ir atšilusio oro. Be to, Švedijoje ir Danijoje smarkiai išaugo vėjo elektrinių gamyba ir Švedija daugiau eksportavo į Norvegiją, Suomiją bei Lenkiją. „NordBalt" jungtimi perduodama elektra pradėta prekiauti praėjusį penktadienį.
Vasario 20-26 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 31 proc., Baltarusijos-Lietuvos - 17 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 41 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 31 proc., o Lietuvos kryptimi - 51 proc. „NordBalt" pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 48 proc., o Švedijos kryptimi - 2 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....