Elektra Lietuvoje spalį buvo 13 proc. brangesnė

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Lietuvos ir Latvijos teritorijose spalį, palyginus su rugsėju, augo iki 38,47 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina šoktelėjo 16 proc., tačiau išliko mažiausia ir siekė 37,54 EUR/MWh.

„Didesnis kainos augimas Estijoje lėmė, kad elektros kaina mūsų ir šioje šalyje skyrėsi mažiausiai nuo šių metų kovo – tik 0,93 EUR/MWh. Elektros kaina Lietuvoje vidutiniškai buvo 4,2 EUR/MWh, o Estijoje – 3,3 EUR/MWh didesnės negu Skandinavijos šalyse ir tai buvo mažiausias skirtumas per pastaruosius kelis mėnesius“, – pastebi Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.

Sumažėjęs importas skatino vietinę gamybą

Elektros pabrangimą iš dalies lėmė sumažėjęs importas. Spalį Baltijos regionas iš kaimyninių šalių importavo 23 proc. mažiau elektros energijos nei rugsėjį – 390 GWh arba 18 proc. bendrai suvartotos elektros energijos.

Sumenkęs importas nulėmė išaugusią brangesnės vietinės elektros gamybą – regione pagaminta 24 proc. daugiau elektros. Estija prie šio skaičiaus augimo prisidėjo daugiausiai – joje pagaminta 11 proc. daugiau elektros arba 1056 GWh. Nors Latvijos gamybos apimtys augo daugiausiai – net 97 proc., elektros šalyje pagaminta 524 GWh. Tuo tarpu Lietuva pagamino 4 proc. mažiau arba 217 GWh elektros.

„Latvijos gamybos spartą skatino Rygos terminė elektrinė, kuriai pavyko sustabdyti elektros energijos kainų šuolį piko valandomis. Spalio mėnesį joje pagaminta 272 GWh – 4 kartus daugiau nei rugsėjį. Iš viso spalį Baltijos valstybės pagamino 82 proc. reikiamos elektros energijos kiekio“, – aiškina M. Giga.

Elektros poreikis augo

Bendrosios elektros energijos sąnaudos regione, palyginus su rugsėju, išaugo 12 proc. ir siekė 2,2 TWh. Daugiausiai elektros suvartojo Lietuva – 875 GWh arba 9 proc. daugiau negu rugsėjį. Estijoje suvartojimas išaugo 16 proc. ir siekė 697 GWh, o Latvijoje elektros energijos sąnaudos išaugo 12 proc. iki 614 GWh.

Daugiausiai elektros suvartojusi Lietuva jos taip pat importavo didžiausią kiekį – 75 proc. Tuo tarpu Latvija importavo 15 proc. visos reikalingos elektros, o Estija pagamino 52 proc. daugiau elektros nei suvartojo.

M. Giga pastebi, kad lapkritį dviems savaitėms numatytas „NordBalt“ jungties tarp Lietuvos ir Švedijos atjungimas dėl remonto darbų gali ir toliau riboti importo iš Skandinavijos į Baltijos šalis apimtį.