Elektra ir dujos nuo sausio brangs apie 15 proc.

„Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15-20 proc., tačiau komisija turėtų priimti sprendimą dėl atskirų (vartotojų – BNS) pogrupių penktadienį. Kainų augimas būtų 8-9 centai už kubinį metrą“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Žilienė.

BNS žiniomis, pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kubą, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų.  Abonentinis mokestis jiems nesikeis.

Pasak I. Žilienės, verslui dujų kainos turėtų augti apie 15 proc. Kainų komisijos pirmininkės teigimu, pagrindinė dujų brangimo priežastis yra žaliavos brangimas.

„Elektros vartotojams kaina irgi augtų apie 15 proc., priklausomai, ar tai yra vidutinė ar žema įtampa. Pagrindinė augimo priežastis yra elektros kaip žaliavos įsigijimo kaina“, – aiškino I. Žilienė.

BNS žiniomis, standartinis vienos laiko zonos tarifas turėtų didėti nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento.

Pasak I. Žilienės, penktadienį dar galimos tam tikros korekcijos, „tikimės kad į mažąją pusę, bet tai neturėtų būti labai ženklūs pokyčiai“, nes galimybių sumažinti kainų augimą, jos žodžiais, beveik nėra.

„Kainų komisija savo kompetencijos ribose reguliuojamoje dalyje šiai dienai yra suskaičiavusi beveik visas būtinąsias sąnaudas (...) Šiai dienai manau, kad resursai yra išsemti. Bet iš Vyriausybės ir Seimo pusės buvo priimti svarbūs sprendimai jau praėjusiais laikotarpiais – „NordBalt“ jungtis, GIPL jungties pradėtas įgyvendinimas, „LitPol Link“, – sakė I. Žilienė.

Elektra vartotojams turėtų brangti 1,7 cento

Elektra vartotojams nuo kitų metų turėtų pabrangti kur kas mažiau, nei galėjo, sako energetikos ministras. Pasak Žygimanto Vaičiūno, vienos kilovatvalandės kaina didės apie 1,7 cento.

Pasak jo, jau priimti institucijų sprendimai padėjo sutaupyti vartotojams apie 80 mln. eurų, tačiau daugiau rezervų mažinti kainas beveik nėra.

„Kalbant apie visas įmones, sutaupėme maždaug apie 80 mln. eurų, tai ta apimti galėjome sumažinti reguliuojamos kainos apimtį (...). Elektros energijos kaina, kuri buvo planuojama, kad galėtų išaugti netgi iki 2,5-2,7 cento, tiek neaugs, šis augimas nebus šokiruojantis, koks yra rinkose. Augimas planuojamas maždaug 1,7 cento už kilovatvalandę nuo Naujųjų metų“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Ministro teigimu, kainų augimą lemia žaliavų kainos rinkoje, tačiau dėl jau priimtų sprendimų kainų augimas sumažės trečdaliu.

„Rinkose, kuriose Lietuva dalyvauja, situacija yra šokiruojanti, nes kainos yra elektros rinkoje šiais metais kilo maždaug 40 proc., dujų rinkose – 30 proc. Ką padarė Vyriausybė kainoms suvaldyti, tai ėmėmės maksimalių pastangų dar iki šiol, kol buvo laikas. Kalbant apie reguliuojamą dalį, kur galime imtis priemonių, daugiau kaip trečdaliu sumažintas augimas“, – po sakė Ž. Vaičiūnas.

Paprašytas konkretizuoti, kokie institucijų veiksmai leido trečdaliu suvaldyti kainų augimą, Ž. Vaičiūnas, be kita ko, įvardijo ir strateginio rezervo atsisakymą 2019 metais. 

„Dvi trys pagrindinės priemonės: įmonių viršpelnio dalies paskirstymas, antroji priemonė buvo strateginio rezervo atsisakymas – kitiems metams jo atsisakyta. Trečioji dalis – sisteminių paslaugų dalys. Tai yra būtent tos dalys, kurios yra reguliuojamoje išlaidų eilutėje ir toje apimtyje galime daryti įtaką. Tai viso šio paketo kaina yra maždaug 80 mln. eurų ir ta apimtimi kaina nebus tiek didėjanti, kiek planuota“, – sakė ministras.

Anot jo, Vyriausybė jau yra pritarusi dviem įstatymų projektams dėl „Litgas“ būtinojo dujų kiekio efektyvesnio pardavimo rinkose ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išpirkimo.

„Šių įstatymų priėmimas Seime taip pat turės teigiamą įtaką saugumo dedamosios mažinimui, būtent kalbant apie dujų kainą (...) Dujų kainą Kainų komisija tvirtins šį penktadienį, jinai bus viena patvirtinta. Po to, Seimui priėmus įstatymų pakeitimus, kuriems Vyriausybė yra pritarusi, jeigu jiems yra pritariama iki šių metų pabaigos, Kainų komisija atitinkamai perskaičiuos kainą. Tai vienas etapas. Antras etapas, dėl terminalo išpirkimo ta apimtimi kainos perskaičiavimas įmanomas nuo 2019 metų vidurio“, – aiškino ministras.

Į klausimą, ar dar mato galimybių mažinti energijos kainas vartotojams, ministras teigė, kad jos beveik išsemtos.

„Prevenciškai ėmėmės visų priemonių, kad kiek įmanoma išnaudotume tuos rezervus iki tos minutės, kol yra tvirtinamos kainos. Dar ieškome galimų visų rezervų, tai jie yra, bet labai minimalūs, tai praktiškai didesnio poveikio kainai neturėtų. Bet, kaip minėjau, Kainų komisijai netgi patvirtinus kainas šį penktadienį, dujų kainas, dar yra korekcijos galimybė iki naujųjų metų, jeigu Seime bus pritarta mūsų įstatymų projektams“, – teigė Ž. Vaičiūnas.

Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė po Vyriausybės pasitarimo, kuriame ir buvo aptariamas energijos kainų augimas, žurnalistams teigė, kad buitiniams vartotojams kitąmet elektra turėtų brangti apie 15 proc., o dujos – apie 15-20 proc. Galutiniai tarifai turi būti patvirtinti penktadienį. I. Žilienė teigė, kad daugiau galimybių mažinti kainų augimą lieka nedaug.

Neoficialiomis BNS žiniomis, populiariausias „standartinis“ elektros tarifas gyventojams didės nuo 11,3 iki 13 centų už kilovatvalandę (su PVM), o plano „Namai“ – nuo 9,7 iki 11,4 cento už kWh.

BNS žiniomis, pirmos grupės – tik maistui gaminti dujas naudojantiems vartotojams – dujos turėtų brangti nuo 59 iki 68 centų už kubą, o antros grupės – dujomis šildantiems namus – nuo 39 iki 47 centų. Abonentinis mokestis jiems nesikeis.

Tačiau gali būti, kad penktadienį komisija patvirtins dar kiek mažesnes kainas.