Per eksportą – į Lietuvos klestėjimą

Kad verslas dar aktyviau plėstųsi į užsienio rinkas ir eksporto mastas didėtų, Ūkio ministerija vykdo finansines ir nefinansines eksporto skatinimo priemones, siekdama, kad iki 2020 m. prekių ir paslaugų eksportas maksimaliai augtų.

Eksportas yra viena iš prioritetinių Vyriausybės ekonomikos politikos veiklos sričių. Per šiuos metus Lietuvos eksportas didėjo 17 proc. – daugiausia tarp Europos Sąjungos šalių.

Žvejybos tralus eksportuojančios bendrovės „Akvaservis“ savininkas Aleksandras Lobačiovas teigė, kad išgabenti produkciją yra paprasta: užsakei konteinerius, sukomplektavai gaminius ir – pirmyn. Netgi į Ameriką, Kiniją ar Japoniją. Sunkiausia yra susirasti prekių pirkėjų.

Kad verslas sulauktų pagalbos ieškodamas eksporto rinkų, Ūkio ministerija turi aiškią eksporto strategiją, paramos eksportui finansines priemones, yra nustačiusi eksporto prioritetines kryptis, o 15-oje Lietuvos diplomatinių atstovybių veikia komercijos atašė. Visos šios priemonės padeda verslui ieškoti naujų nišų lietuviškoms prekėms ir paslaugoms.

Uoste dominuoja eksportas

Per Klaipėdos uostą išvežama apie 85 proc. visų Lietuvos eksportuojamų grūdų, 60–80 proc. trąšų ir apie 65 proc. naftos produktų. Pagrindiniai per uostą dirbantys masinių krovinių eksportuotojai yra „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Agrokoncerno grūdai“.Lietuvos eksportas iš NVS šalių persiorientuoja į Amerikos, Azijos rinkas, prekės į jas gabenamos laivais. Didėjantis eksportas į Švediją, Suomiją, Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Belgiją taip pat keliauja laivais.

Ūkio ministerija drąsina įmones aktyviau ieškoti naujų rinkų ir viena iš siūlomų priemonių – Ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos investicijos, kurias įmonės gali pasitelkti organizuodamos verslo misijas ir verslo pristatymus tarptautinėse parodose.

Kita priemonė – eksportuotojų duomenų bazė, sukurta siekiant padėti Lietuvos įmonėms lengviau susirasti užsienio partnerių, taip pat šiems patogiau ir greičiau surasti galimus gamintojus ar paslaugų tiekėjus Lietuvoje. Užsienio įmonės čia gali pateikti viešus bendradarbiavimo pasiūlymus, nurodyti, kokių gaminių ar paslaugų tiekėjų jos ieško Lietuvoje.

Taip pat 2018 m. pradžioje už lietuviškos kilmės prekių eksporto sandorius į neparduotinos rizikos valstybes, tokias kaip Baltarusija, Ukraina, Kazachstanas, ir kitas pasaulio valstybes bus pradedamos teikti eksporto kredito garantijos. Eksporto kredito garantijoms teikti skirta 7 mln. eurų Ūkio ministerijos lėšų. Eksporto kredito garantijas teiks Ūkio ministerijai pavaldi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).

Prasmingos investicijos

Ūkio ministerijos tikslo didinti eksportą idealu siekti naudojantis Klaipėdos uostu. Jis jau priima laivus su žaliavomis, zonose šalia uosto gamina produkciją ir ją išgabena laivais. Taip daro ir didieji pasaulio uostai. 

Pavyzdžių jau yra ir Klaipėdoje – pirmiausia PET gamyklos.

Naujas įmones patogiausia kurti šalia Klaipėdos ir uosto. Numatomos didžiulės investicijos į uosto laisvą zoną pietinėje dalyje. Klaipėdos rajone apie 300 mln. eurų planuojama pramonės plėtrai oro uosto teritorijoje. „Vakarų medienos grupė“, koncernas SBA investuos į gamybą, kuri didins eksportą.

Klaipėdos uoste svarbiausia sąlyga – saugiai priimti kuo didesnius laivus. Eksportuojant krovinius dėl laivo dydžio galima sutaupyti apie 40 proc. transportavimo sąnaudų.

Daugiau apie eksporto galimybes galima sužinoti Ūkio ministerijos tinklalapyje adresu: http://ukmin.lrv.lt/.