Ekspertas: susitarimas dėl „Lietuvos dujų“ - istorinis įvykis ES

Rusijos ir Vokietijos energetikos koncernų „Gazprom“ ir „E.ON“ valdomos dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujų“ akcininkų susitarimas dėl įmonės veiklos suskaidymo - istorinis įvykis Europos Sąjungoje ir rimtas smūgis Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ pozicijoms Europoje, pareiškė Kijeve veikiančio Energetinių tyrimų instituto (ETI) ekspertas Jurijus Korolčiukas.

„Juk inteligentiškas žodis “suskaidymas„ reiškia pirmiausia banalų “Gazprom„ nušalinimą nuo “Lietuvos dujų„ valdymo, paliekant tik teisę parduoti dujas“, - teigiama ETI pranešime spaudai.

„Koncernui “Gazprom„ mūšis Lietuvoje - tik pirmoji kregždė. Kitą kartą bus atimti dujotiekiai Estijoje. Estijos vyriausybė aktyviai ruošiasi pertvarkyti “Eesti gaas„, kurios pagrindinis akcininkas yra “Gazprom„, kartu su juo susijusia įmone “Itera Latvija„ valdantis beveik pusę akcijų“, - teigia J.Korolčiukas.

Anot jo, Lietuvos sprendimas „prispausti“ Rusijos dujų monopolininką ir atimti iš jo magistralinius dujotiekius yra labiau politinis ir strateginis, jį derinant su būsimuoju suskystintų gamtinių dujų terminalu (SGD) Klaipėdoje, kuris nuo 2015 metų sukurs alternatyvą šaliai apsirūpinti dujomis.

SGD terminalas yra svarbus veiksnys ir dėl to, kad Lietuvoje veikiančios didžiausios dujų vartotojos įstatymu turėtų būti įpareigotos nupirkti iš jo 25 proc. sunaudojamų dujų. Pasak BNS šaltinių, tai reiškia, kad daugelis tokių įmonių, dabar turinčios ilgalaikes sutartis su „Gazprom“, joms 2013-2015 metais pasibaigus, nebegalės pasirašyti ilgalaikių sutarčių dėl 100 proc. dujų pirkimo iš Rusijos.

Be to, anot ETI, Lietuva siekia savo dujotiekius sujungti su Lenkijos dujotiekių sistema, taip iki 2018-ųjų visiškai atsikratydama Rusijos dujų monopolijos.

Anot J.Korolčiuko, Lietuvos rinkos praradimas, suskystintų dujų terminalo bei dujų jungties su Lenkijos projektai niekaip „neįsipaišo“ į „Gazprom“ planus, todėl Lietuva suskubo pasinaudoti Europos Sąjungos Trečiuoju energetikos paketu. Rusijos dujų monopolininkui neliko nieko kita, kaip tik tyliai, bet „griežiant dantimis“, sutikti atsisveikinti su pagrindiniu turtu Lietuvoje - magistraliniais dujotiekiais.

Tačiau mainais „Gazprom“ išsiderėjo galimybę drauge su E.ON dalyvauti keliuose elektros energijos gamybos projektuose Vokietijoje.

J.Korolčiukas pateikia Lietuvą kaip pavyzdį Ukrainai, kuriai Rusija perša nenaudingą dujotiekių sistemos pertvarkos variantą.

„Lietuvos istorija patvirtina Ukrainos pozicijos teisingumą. Nepaisydama smarkiai užkeltos rusiškų dujų kainos, Ukraina nesutinka atiduoti dujotiekių sistemos nepalankiomis jai sąlygomis“, - teigia J.Korolčiukas.

Iki 2014 metų spalio pertvarkius „Lietuvos dujas“, magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo „Lietuvos dujų“ atskiriamai naujai įmonei. Pačioms „Lietuvos dujoms“ liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą bei skirstymo vamzdynus perims naujai steigiama „ Lietuvos dujų“ antrinė įmonė.

Pertvarkai „Lietuvos dujų“ akcininkai pritarė praėjusį pirmadienį, o ketvirtadienį veiklų atskyrimo planas turi būti pateiktas Kainų komisijai, kuri veliau prižiūrės, kaip jis vykdomas.

Planas numato, kad iki 2013 metų liepos 31 dienos bus atskirta dujų perdavimo veikla, įkuriant naują bendrovę, o iki 2014 metų spalio 31 dienos - ir skirstymo veikla, įsteigiant antrinę bendrovę.

Tikėtina, kad visų bendrovių akcininkės iki pat 2014-ųjų spalio bus dabartinės akcininkės „E.ON Ruhrgas„, „Gazprom“ ir Lietuvos Vyriausybė. Jei šalys nesusitars dėl kainos ir kitų akcijų išpirkimo sąlygų, „Gazprom„ ir „E.ON Ruhrgas“ būsimoje dujų perdavimo įmonėje nuo 2014 metų spalio galės būti finansinės investuotojos, kurios neturėtų balsų ir teisių, išskyrus teisę į dividendus.

Tačiau jei Vyriausybė susitars su „Gazprom“ ir „E.ON“, pastarieji jai parduotų magistralinių dujotiekių įmonės akcijas. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne kartą yra minėjęs, kad šie dujotiekiai turėtų priklausyti valstybei.

Kai kurių analitikų manymu, realu, kad šalies magistraliniai dujotiekiai gali kainuoti apie 1 mlrd. litų. Kaina priklausys nuo to, koks bus pasirinktas turto vertinimo būdas.

„Gazprom“ dabar valdo 37,06 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc., Energetikos ministerija - 17,7 proc. „ Lietuvos dujų“ įstatinio kapitalo.


Šiame straipsnyje: Lietuvos dujosES

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaip sakoma

Kaip sakoma portretas
Gerai jouksis tas, kuris juoksis paskutinis :) A kad Lietuvos pileciai verks - tai garantuotai.

qaw

qaw portretas
Kuo daugiau grandžių, tuo daugiau visiems reikės įsidėti į kišenę, o vartotojas trurės už "strategų" poelgius mokėti.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    48
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių