Ekspertas: parama jaunų šeimų būstui gali sukelti nesusipratimų

Pasak nekilnojamojo turto (NT) eksperto, pati įstatymo idėja jam atrodo gera, tačiau jos išpildymas - gana prastas.

„Įstatymo projekte gana daug erdvės interpretacijoms. Sąvokų nekonkretumas paliečia ir tuos, kurie kreipiasi dėl subsidijų, ir institucijas, kurios sprendžia, ar jas suteikti. Pirmiausia, manau, reikėtų labai aiškiai apibrėžti, kas tas „pirmas būstas“, - Eltai sakė A. Šapoka.

Įstatymo projekte numatoma, kad kreipiantis dėl subsidijos nė vienas iš jaunos šeimos narių negali turėti ar būti turėjęs nuosavybės teise registruoto būsto Lietuvoje ar užsienyje.

„Sveikas protas sako, kad jeigu žmogus kažkada turėjo kokį būstą, bet dabar jo neturi, ir kuria šeimą, kuri nori įsigyti būstą, tai ir turėtų būti laikoma jos pirmuoju būstu“, - komentavo A. Šapoka.

Be to, įstatymuose būsto sąvoka apibrėžiama kaip „vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus“. Tokios sąlygos, pasak A. Šapokos, yra nekonkrečios.

„Reikėtų numatyti NT nusidėvėjimo procentą, kitaip ir prosenelių sodybos trobelę paveldėjęs jaunuolis gali netikėtai sužinoti turįs tinkamą gyventi būstą, nors kaip jauna šeima tokiame gyventų? Konkretesnė sąlyga atrodytų, pavyzdžiui, taip: jeigu aš turiu būstą, kurio fizinis nusidėvėjimo procentas yra mažesnis nei 60 proc., laikoma, kad galiu jame gyventi ir neturiu teisės į subsidijas“, - dėl galimų nesusipratimų interpretuojant tinkamo ir netinkamo gyventi būsto sąvoką perspėjo NT specialistas.

A. Šapoka pastebi ir konkretumo trūkumą sąvokoje „gyvenamosios patalpos dalys“.

„Jeigu žmogus turi ar kažkada turėjo 50 kvadratinių metrų butą, bet dalijasi jį su penkiais broliais? Ar jis į tą butą turėtų vestis naują šeimą, nebeturi teisės į paramą būstui? Tad gal reikėtų apibrėžti, koks gyvenamasis plotas kaip „patalpos dalys“ panaikina teisę į subsidijas, o koks maksimalus leidžiamas, kad gautum paramą?“, - siūlė Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį apsisprendė, kad jaunos šeimos, norinčios įsigyti pirmąjį būstą, galės pretenduoti į subsidijas būsto kredito daliai, jeigu kursis regionuose.

Būstui įsigyti būtų galima paimti iki 87 tūkst. eurų paskolą, o nuo jos būtų skiriama 15 proc. parama vaikų neturinčioms šeimoms, 20 proc. - vieną vaiką, 25 proc. - du vaikus auginančioms šeimoms, 30 proc. subsidija būtų skirta daugiau nei du vaikus auginančioms šeimoms.

Subsidija būsto kredito daliai būtų skiriama, jei perkant pirmąjį būstą sutuoktiniai, arba vienas iš tėvų, gyvenantis su vaiku, yra iki 35 metų amžiaus, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas.

Iki 15 proc. būsto kredito sumos būtų leidžiama panaudoti žemės sklypui pirkti, o subsidiją - pradiniam įnašui padengti.

Subsidija 2018 metais nebūtų skiriama įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Druskininkų, Neringos ir Trakų miestuose bei dalyje Palangos miesto.

Įstatymui pritarti dar turės Seimas.