- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Lietuvoje viešintys Europos Komisijos (EK) ekspertai pristato Lietuvai skirtas rekomendacijas dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo bei į inovacijas orientuotų užsienio investicijų pritraukimo.
Kaip rašoma vyriausybės pranešime, programos „Horizontas 2020“ politikos paramos priemonę įgyvendinę ekspertai siūlo iš esmės peržiūrėti inovacijų skatinimo ir paramos politiką ir taip didinti mokslinių tyrimų bei inovacijų sukuriamą pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikoje.
Ekspertų vertinimu, per paskutinį dešimtmetį Lietuvos inovacijų sistema buvo pastebimai pertvarkyta ir gerai finansuojama. Tai leido pagerinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų rezultatyvumą. Tačiau, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, šis sektorius išlieka mažai konkurencingas. Pastebimas nedidelis Lietuvos ekonomikos poslinkis link aukštųjų technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų, vis dėlto Lietuvos ekonomikos pagrindą sudaro žemos pridėtinės vertės produkcija, o šalies ekonomika mažai integrali tarptautiniu mastu.
Pasak EK atstovų, siekiant spęsti šiuos iššūkius Lietuva turėtų įgyvendinti tris politinio lygmens pokyčius: konsoliduoti verslo sektoriaus inovacijų paramos struktūrą ir didinti jos profesionalumą, teikti prioritetą didelį potencialą kurti pridėtinę vertę turinčiam verslą bei skatinti naujų formų partnerystes moksliniuose tyrimuose ir inovacijų kūrime.
Lietuvos inovacijų politikos paramos sistemą vertinę ekspertai pastebi, kad ji pernelyg išskaidyta: inovacijas vystančiam verslui paramą teikia didelis skaičius agentūrų. Tai apsunkina galimybes teikti kokybiškas paslaugas, o veikiančios klasterinės organizacijos yra per mažos. Todėl jų kuriama pridėtinė vertė yra ribota, joms sudėtinga išlaikyti ir stiprinti turimas kompetencijas ir pajėgumus. Ekspertų teigimu, toks išteklių paskirstymas nėra efektyvus, todėl iki naujo ES paramos laikotarpio (2020 m.) inovacijų paramos sistema turėtų būti pertvarkyta ir pritaikyta taip, kad skatintų didesnes verslo investicijas į inovacijas, žinių mainus, mobilumą ir partnerysčių kūrimą.
Pagrindiniu barjeru didesniam inovacijų rezultatyvumui įvardijamas mažas verslo sektoriaus imlumas naujovėms. Pateiktose rekomendacijose EK siūlo paramą verslui skirti ne pagal veiklos rūšį, o pagal potencialą kurti inovacijas ir augti. Ekspertai ragina skatinti į verslą orientuotą požiūrį ir skirti dėmesį ne tik investicijų pritraukimui, bet ir tolimesnei esančiųjų plėtrai.
Kaip vieną iš svarbiausių temų, EK išskiria bendradarbiavimą. Pasak ekspertų, inovacijų politika šiuo metu orientuota į specifinių iniciatyvų finansavimą. Todėl atrandančios partnerystės nėra tvarios. Siūloma plėtoti inovacijų politiką, kurioje būtų aiškiai apčiuopiama bendradarbiavimo nauda. Pavyzdžiui, taikomųjų tyrimų finansavimo modelis būtų paremtas bendradarbiavimu su verslu, sukurta platforma novatoriškų paslaugų ir produktų išbandymui, sustiprintas klasterių vaidmuo inovacijų ekosistemoje.
Rengdami rekomendacijas EK ekspertai du kartus viešėjo Lietuvoje, kurioje susitiko plataus rato politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, aukštųjų mokyklų, verslo, nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Rekomendacijos yra parengtos išsamios inovacijų ekosistemos analizės pagrindu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti4
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...