- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors sausis yra niūrus mėnuo apskritai, nenusiminkite, ekonominės šių metų prognozės nėra tokios beviltiškos. Štai Europos centrinis bankas – tas pats, kuris kelis kartus pakėlė palūkanas jūsų paskoloms – sako, kad eurozonoje atlyginimai vysis infliaciją. Kaip čia taip, LNK žurnalistas teiravosi „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio.
– Pasak ekonomistų, Europos ekonomiką smaugs infliacija, energetikos krizė. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad trečdalis pasaulio bus recesijoje, tai kaip suprasti pasakymą „vysis infliaciją“ ?
– Vysis, bent kol kas dar nepasivijo. Pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija eurozonoje buvo apie 9–10 proc., atlyginimų augimas siekė apie 4 proc. Ir prognozuojama, kad šiemet eurozonoje atlyginimų augimas paspartės iki 5,5 proc. Eurozonai tai yra didžiulis augimas, bet, aišku, jis nepasiveja tų kainų augimo, kuris buvo praeitais metais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Faktas tas, kad už tuos didesnius atlyginimus bus galima nupirkti daug mažiau nei, tarkim, prieš pandemiją? Infliacija taip pat išliks problema šiais metais?
– Turbūt esminis 2022-aisiais įvykęs lūžis – tas kainų šuolis, kuris eurozonoje buvo apie 10 proc., Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – apie 20 proc. Jo niekaip nekompensavo padidėję atlyginimai ir buvo toks vienkartinis perkamosios galios sumažėjimas. Daugelis europiečių keliais žingsniais keletą metų atgal pajudėjo pagal tai, kiek jie gali nusipirkti prekių ir paslaugų. Žiūrint į šiuos metus, infliacija nebebus tokia problema, kainos augs gerokai lėčiau. Bet net ir paspartėsiantis atlyginimų augimas nebus pakankamas tam, kad būtų atkurta perkamoji galia. Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.
– Kaip tie atlyginimai augs, nes vieniems kasmet padidėja atlyginimai 5–6 proc., bet yra žmonių, kurių atlyginimai nekilo dar nuo praeitos finansinės krizės.
– Tie, kurie sako, kad atlyginimai nedidėja dešimt metų, atvirai sakant, meluoja, nes nebėra tokių atlyginimų nuo praėjusios finansinės krizės. Ir minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ir vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėjo daugiau nei dvigubai. Tokių, kurie gauna tiek pat nebeliko. Taip, yra 10–20 proc. darbuotojų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlyginimai yra įšaldyti. Bet tai yra mažoji dalis dirbančiųjų. Ir tai, ką mes matėme praėjusiais metais, VDU Lietuvoje padidėjo 12 proc., MMA – 15 proc. Šiemet nuo sausio 1 d. irgi 15 proc. didėja MMA. Tai palies daugelį darbuotojų, kurie uždirba ir šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Tai net esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, mažėjant paklausai vidaus ir eksporto rinkose, mažai įmonių išdrįs nekelti atlyginimų, nes darbuotojų trūksta. Nedarbo lygis yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkiolika metų. Taigi darbuotojų, ypač kvalifikuotų, trūkumas daug kur išlieka problema. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose jų skaičius gali sumažėti, bet atlyginimų įšaldymas socialiai ir ekonomiškai būtų labai neatsakingas žingsnis.
Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.
– Minimalios algos augimas yra tarsi spąstai – kuo daugiau žmonių turės daugiau pinigų, tuo infliacija bus labai didelė?
– Iš tiesų, ypač Baltijos valstybės yra įstrigusios tokioje nepavydėtinoje padėtyje. Viena vertus, kainos padidėjo 20 proc. ir visos vyriausybės jaučia pareigą kompensuoti bent iš dalies gyventojams tos perkamosios galios praradimus pakeliant MMA, neapmokestinamųjų pajamų dydį. Bet tuo pačiu mes puikiai suprantame, kad jeigu darbo sąnaudos didėja 10 – 20 proc., greta to, kad pabrango ir energijos ištekliai bei kitos žaliavos, tai tokioje aplinkoje didelė dalis tų padidėjusių darbo sąnaudų atsiduria galutinėse kainose. Tai yra viena iš pagrindinių rizikų, kurias mato Europos centrinis bankas. Ir tai yra priežastis, dėl ko taip agresyviai kelia palūkanų normas. Kad ir kaip makabriškai skambėtų, nori pristabdyti atlyginimų augimą, galbūt net sukelti recesiją tam, kad ta infliacija, kurią matėme 2022-aisiais, ir liktų praėjusiuose metuose bei netaptų nauja realybe.
– Pakalbėkime, kas dar vyks ateinančiais metais. Akivaizdu, Kinija atsidarė ir suaktyvės jos ekonomika. Kaip tai gali paveikti Lietuvą, Baltijos šalis?
– Įvairūs kanalai yra, per kuriuos galime pajusti poveikį Europoje. Viena vertus, lyg ir nebestabdomos gamyklos, atsikemšantys uostai, galėtų leisti visiškai atsigauti tiekimo grandinei. Kita vertu, čia aš neturėčiau per daug lūkesčių, nes sergamumas labai aukštas, atsidaro valstybė su daugiausiai gyventojų pasaulyje, su nuliniu imunitetu, todėl mes ir matome mirčių šuolį, sergamumo šuolį. Tas Kinijos išėjimas iš nulinės COVID-19 politikos nebus labai lengvas.
Reikia turėti omenyje, kad greta COVID-19 politikos, Kinijos ekonomiką ir gyventojų lūkesčius labai slopina ir nekilnojamojo turto (NT) krizė. NT kainos mažėja jau pusantrų metų. Statybų sektorius yra labai sudėtingoje situacijoje. NT vystytojai irgi yra įšaldę daugelį projektų. Taigi prie tokios aplinkos sunku tikėtis, kad bus didelis žaliavų kainų šuolis, kas irgi galbūt mus paveiktų neigiamai. Trečia, kitas iš tokių galimų neigiamų kanalų – didesnis energijos sunaudojimas (naftos produktų, dujų). Tai padidintų Europos perkamų suskystintų gamtinių dujų kainas. Bet kol kas tokio scenarijaus labai nebijočiau, nes dėl NT krizės, sunkaus atsidarymo po nulinės COVID-19 politikos mes bent artimiausią pusmetį Kinijos ekonomikos suklestėjimo nematysime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...